Kas būtų nutikę, jei Hitleris būtų laimėjęs karą? Istorikai piešia niūrų scenarijų

Istorikai dažnai klausia, kas būtų nutikę, jei lemtingos Antrojo pasaulinio karo kovos būtų pasisukusios kitaip. Alternatyvioje istorijoje įsivaizduojama, kad Adolfas Hitleris laimi Europoje, o jo vizija pamažu apraizgo ir Jungtines Valstijas.

Toks scenarijus leidžia išryškinti, kokią lemiamą reikšmę turėjo tikrieji karo posūkiai ir kokią kainą būtų sumokėjęs pasaulis, jei naciai būtų pasiekę galutinę pergalę.

Britanijos mūšio kaina

1940 metais Vokietija jau buvo sutriuškinusi Lenkiją, Prancūziją ir kelias Vakarų Europos šalis. Atrodė, kad Vokietijos kariuomenė nesustabdoma, o Didžioji Britanija liko beveik viena prieš Trečiąjį reichą.

Realioje istorijoje britų pergalė ore sužlugdė invazijos planą „Jūros liūtas“. Alternatyviame scenarijuje viskas vyksta priešingai: Luftvafė sutriuškina RAF, britų visuomenės ir kariuomenės moralė palūžta, o šalį priverčia kapituliuoti.

Tokiu atveju Londone į valdžią atvedamas fašistų lyderis Oswaldas Mosley, o Didžioji Britanija tampa nacių satelite. Pasitelkiamas juodasis sąrašas – tūkstančiai politikų, žurnalistų ir intelektualų būtų areštuoti ar nužudyti, žydai ir kitos persekiojamos grupės – išsiųsti į stovyklas.

Vokietijos žygis į Rytus

Be britų spaudimo ir be milžiniškos Britanijos imperijos paramos, Vokietija galėtų visas pajėgas sutelkti į Sovietų Sąjungos puolimą. Operacija „Barbarosa“ tokiame scenarijuje tampa sėkminga, Maskva ir kiti pagrindiniai pramonės rajonai patenka į nacių rankas.

Milijonai sovietų piliečių, tarp jų ir žydų, romų, politinių oponentų, atsidurtų masinių žudynių ir priverstinio darbo stovyklose. Dalis nuo Stalino teroro pavargusių gyventojų iš pradžių galėtų priimti naują režimą, bet netrukus patirtų jo žiaurumą.

Fašizmo šešėlis Amerikoje

Tokioje Europoje Jungtinės Valstijos atsidurtų sudėtingoje padėtyje. Šalyje jau tarpukariu veikė izoliacionistai ir fašizmo simpatikai, tokie kaip garsus lakūnas Charlesas Lindberghas ar pramonininkas Henry Fordas.

Jei Britanija ir Sovietų Sąjunga būtų sutriuškintos, o masiniai nusikaltimai liktų slepiami, dalis amerikiečių galėtų matyti Vokietiją kaip stiprų, bet priimtiną partnerį. Sustiprėjęs antisemitizmas ir rasizmas sudarytų sąlygas formuotis Amerikos fašistų judėjimui.

Tokioje alternatyvioje istorijoje per rinkimus į valdžią atėję fašistai žadėtų „taiką ir tvarką“, prekybą su Vokietija ir jokių karo aukų. Tačiau kartu jie pradėtų riboti pilietines teises, persekioti žydus ir juodaodžius, skatinti smurtą gatvėse.

Branduolinis šaltasis karas

Abi pusės – nacių kontroliuojama Europa ir JAV – vystytų branduolinį ginklą. Hitleris, nors ir vengia cheminio ginklo panaudojimo, turėtų atominę bombą kaip kraštutinę priemonę.

Pasaulis atsidurtų naujo tipo šaltajame kare, kuriame atviros konfrontacijos vengiama vien dėl abipusio sunaikinimo grėsmės. Tačiau kasdienybėje tai būtų totalitarizmo, cenzūros, persekiojimų ir lėto demokratijos irimo epocha.

Tokia alternatyvi istorija primena, kad realios sąjungininkų pergalės ir pasipriešinimas nacių ideologijai išsaugojo ne tik valstybių sienas, bet ir galimybę pasauliui apskritai išlikti.