Karščio banga Europoje jau nusinešė daugiau kaip 1 300 gyvybių: mokslininkai įspėja, kad tai tik pradžia

Neįprastai anksti užklupusi ir rekordus mušanti karščio banga Europoje jau pareikalavo daugiau kaip 1 300 papildomų gyvybių, skelbia Pasaulio sveikatos organizacija. Daugiausia mirčių fiksuota Prancūzijoje, tačiau smarkiai kenčia ir Vokietija bei kitos šalys, kuriose tokios temperatūros laikytos beveik neįsivaizduojamomis.

Šis karštis atnaujino diskusiją apie klimato kaitą žemyne, kuris šyla sparčiausiai pasaulyje, ir išryškino skaudžias infrastruktūros bei sveikatos apsaugos spragas.

Rekordinis karštis ir trapios sistemos

Vokietijoje trečią dieną iš eilės buvo fiksuojamas vis naujas absoliutus karščio rekordas. Brandenburgijoje, netoli Berlyno, termometrų stulpeliai pakilo iki 41,7 laipsnio Celsijaus, o nakties temperatūra kai kur nesmuko žemiau 30 laipsnių.

Šiauriau esančioje Danijoje užfiksuota aukščiausia temperatūra šalies istorijoje – 37 laipsniai Celsijaus. Kopenhagos gyventojai gelbėjosi prie vandens, tačiau daugeliui toks karštis tapo akivaizdžiu klimato pokyčių ženklu.

Didelę Europos gyventojų dalį sudaro vyresnio amžiaus žmonės, kuriems karštis – ypač pavojingas. 2003 metais Prancūzijoje per karščio bangą mirė apie 15 000 žmonių, daugiausia senjorų. Šiemet šalies valdžia tikina esanti geriau pasirengusi, tačiau mirčių statistika rodo, kad rizika išlieka labai didelė.

Mokslininkai: tai – nebe įprasta anomalija

Klimato mokslininkas Mojibas Latifas iš GEOMAR Helmholco vandenynų tyrimų centro pabrėžia, kad dabartinė karščio banga yra „istorinė“ keliais aspektais: dėl rekordinių dienos ir nakties temperatūrų ir dėl to, kad ji prasidėjo dar birželį, vasarai tik įsibėgėjant.

Pasak jo, šių karščių neįmanoma paaiškinti vien natūraliu klimato kintamumu. El Ninjo reiškinys Europai beveik nedaro įtakos vasarą, todėl pagrindinis „papildomas veiksnys“ yra ilgalaikis žmonių sukeltas atšilimas.

„Mes vis dažniau fiksuojame naujus karščio rekordus kas trejus–penkerius metus. Tai rodo, kad globalus atšilimas tęsiasi ir turi eksponentinio augimo požymių“, – aiškina Latifas.

Prisitaikymas ir politiniai ginčai

Mokslininkas pabrėžia, kad klimato kaitos sustabdyti per kelerius metus neįmanoma, todėl būtina ruoštis jos pasekmėms. Tai reiškia ne tik gyvenimą su karščio bangomis ir sausromis, bet ir dažnesniais staigiais liūtimis bei potvyniais.

Vokietijoje dabartinė karščio banga atskleidė infrastruktūros trapumą: dėl kaitros deformavosi keliai, geležinkelio bendrovė ragino atsisakyti nebūtinų kelionių traukiniais. Latifas kritikuoja valdžią, kad ši neturi aiškaus nacionalinio prisitaikymo plano, ypač sveikatos apsaugos ir socialinės globos įstaigoms.

Politiniame lygmenyje diskusijas dar labiau kaitina nuogąstavimai dėl ekonomikos. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pabrėžia, kad klimato politika neturėtų stabdyti pramonės ir ekonomikos plėtros, o opozicija jį kaltina per menku ambicingumu ir spragomis įgyvendinant klimato tikslus.

Vis dėlto apklausos rodo, kad visuomenė iš esmės palaiko griežtesnes priemones – nuo spartesnio perėjimo prie atsinaujinančios energetikos iki didesnių investicijų į pastatų vėsinimą ir viešąją infrastruktūrą. Kiek dar reikės „pažadinimų“ tokiomis karščio bangomis, priklausys nuo to, ar politikai ryšis sprendimams, atitinkantiems naują klimato realybę.