Vis daugiau kelionių planuojama neatskiriant šeimos narių su keturiomis kojomis. Šunys ir katės dažnai vyksta ne tik į gamtą ar sodybą, bet ir į ilgesnes keliones po Europą. Tačiau net ir trumpas važiavimas be tinkamo pasiruošimo gali būti pavojingas ir pačiam gyvūnui, ir vairuotojui.
Lietuvoje ir kitose Europos šalyse galioja aiškios taisyklės, kaip turi būti gabenami augintiniai. Be to, daug kas priklauso ir nuo šeimininko sąmoningumo: kaip jis suplanuoja kelionę, parenka vietą gyvūnui, pasirūpina vandeniu ir pertraukomis.
Teisiniai reikalavimai ir atsakomybė
Kelių eismo taisyklės numato bendrą principą: vairuotojas privalo pasirūpinti, kad niekas netrukdytų valdyti transporto priemonės. Tai reiškia, kad laisvai lakstantis šuo ar ant kelių laikoma katė gali būti traktuojami kaip rimtas pažeidimas, nes jie trukdo saugiam vairavimui.
Kai kuriose šalyse taikomos konkretesnės nuostatos dėl gyvūnų gabenimo, be to, numatytos baudos už netvarkingą vežimą. Todėl prieš vykstant į užsienį verta pasitikrinti tos valstybės oficialiuose šaltiniuose, ar nereikalaujama tam tikrų specialių priemonių, pavyzdžiui, narvo ar specialaus diržo.
Kaip parinkti saugiausią vietą augintiniui
Augintinis neturėtų sėdėti priekyje ant keleivio sėdynės, ypač jei įjungta oro pagalvė. Stipresnio smūgio metu gyvūnas gali patirti sunkias traumas, net jei yra prisegtas. Daugeliu atvejų saugiausia vieta yra gale, ant galinės sėdynės arba bagažinėje, jei tai universalas ar visureigis su grotelėmis.
Mažiems šunims ir katėms dažnai rekomenduojamas uždaras, tvirtas transportavimo narvas. Jis turi būti pastatytas taip, kad staigesnio stabdymo atveju neskristų, todėl narvą svarbu pritvirtinti saugos diržu arba pastatyti ant grindų tarp sėdynių, jei tam pakanka vietos.
Saugos diržai, narvai ir pertvaros: ką pasirinkti
Rinkoje siūloma daug sprendimų gyvūnų gabenimui: nuo paprastų pavadėlio tipo tvirtinimų iki specialiai bandytų saugos diržų. Renkantis reikia atkreipti dėmesį, kad priemonė nebūtų tik simbolinė, o realiai ribotų judėjimą staigesnio manevro metu ir neleistų augintiniui pasiekti vairuotojo.
Vidutinio ir didelio dydžio šunims dažnai pasirenkami bagažinėje montuojami narvai arba tvirta metalinė pertvara tarp bagažinės ir galinės sėdynės. Tokiu atveju svarbu, kad pavojingų daiktų šalia taip pat nebūtų, nes staigaus smūgio metu jie gali sužaloti ir gyvūną, ir keleivius.
Augintinio sveikata ir stresas kelionės metu
Kai kurie gyvūnai kelionės metu patiria stiprų stresą: nerimauja, loja, cypsi ar net vemia. Jei ketinate vykti ilgesniam laikui, verta prieš tai išbandyti trumpesnius važiavimus ir stebėti, kaip jis reaguoja, pratinant palaipsniui prie transporto priemonės ir naujų garsų.
Jei augintinis turi lėtinių ligų ar yra vyresnio amžiaus, pravartu pasitarti su veterinarijos gydytoju. Gydytojas gali patarti dėl maitinimo prieš kelionę, vaistų nuo pykinimo ar kitų priemonių, bet medikamentų be rekomendacijos duoti nereikėtų.
Temperatūra salone ir langų atidarymas
Gyvūnai jautriau reaguoja į karštį nei žmonės. Net esant ne itin karštai dienai, uždaryta transporto priemonė gali labai greitai įkaisti. Todėl augintinio palikimas užrakintame salone, net keliolikai minučių, gali būti pavojingas jo gyvybei.
Važiuojant reikėtų užtikrinti gerą vėdinimą, tačiau lango nereikėtų atidaryti tiek, kad šuo galėtų iškišti galvą. Tai gali atrodyti smagu, bet didina riziką susižeisti nuo atskriejančių smulkių akmenukų, vabzdžių ar staigiai stabdant net iškristi.
Maitinimas, vanduo ir pertraukos
Ilgesnė kelionė su augintiniu reikalauja iš anksto pasiruošti: turėti pakankamai vandens, dubenėlį ir, jei reikia, lengvų užkandžių. Visavertės porcijos prieš pat išvykstant geriau vengti, ypač jei gyvūnas linkęs vemti kelionės metu.
Planuojant maršrutą verta įtraukti sustojimus kas porą valandų. Per juos šuo gali pasivaikščioti, atlikti gamtinius reikalus ir išgerti vandens. Visada pasirūpinkite pavadėliu ir maišeliais ekskrementams, ypač jei sustojate viešose poilsio vietose.
Dokumentai ir pasirengimas kelionei į užsienį
Vykstant į kitas Europos Sąjungos šalis, dažniausiai reikalingas gyvūno pasas su pažymėtais skiepais ir mikroschema. Konkrečios taisyklės gali skirtis, todėl kelias savaites prieš kelionę patartina pasidomėti oficialiame veterinarijos ar pasienio tarnybų tinklalapyje.
Taip pat verta pasitikrinti, ar augintinis turi atpažinimo žymę ir kontaktinę informaciją, pavyzdžiui, antkaklį su telefono numeriu. Net ir gerai dresuoti šunys nepažįstamoje aplinkoje gali pasimesti, todėl tokia atsarga gali padėti juos greičiau susigrąžinti.
Kaip elgtis eismo įvykio ar gedimo atveju
Patekus į netikėtą situaciją kelyje svarbu galvoti ne tik apie keleivius, bet ir apie augintinį. Jei reikia palikti transporto priemonę, gyvūną pirmiausia saugiai prisegti pavadėliu, kad išsigandęs neišbėgtų į važiuojamąją dalį.
Avarijos atveju išsigandęs gyvūnas gali tapti neprognozuojamas, todėl arti jo turėtų būti tik žmonės, kuriuos jis pažįsta ir kuriems pasitiki. Jei įmanoma, pravartu turėti lengvai pasiekiamą antklodę ar rankšluostį, kuriuo prireikus galima pridengti gyvūną ir nuraminti.
Trumpas kontrolinis sąrašas prieš išvykstant
Prieš kelionę verta greitai peržvelgti, ar nieko nepamiršote. Tai ypač aktualu, jei dažniausiai važinėjate vienas, o augintinį vežatės tik retkarčiais.
- Patikrinti saugos priemonę: narvą, diržą ar pertvarą ir ar ji tinkamai pritvirtinta.
- Įsidėti vandenį, dubenėlį, kelias servetėles, maišelius ekskrementams ir pavadėlį.
- Pasirūpinti būtiniausiais dokumentais, jei vykstate į užsienį ar pas veterinarą.
- Peržiūrėti maršrutą ir suplanuoti bent kelis sustojimus ilgesnei kelionei.
Atsakingai pasiruošus, kelionės su augintiniu gali tapti malonia kasdienybės dalimi, o ne nervus kelianti išimtis. Tinkamos priemonės ir įpročiai padeda išvengti nereikalingos rizikos ir rūpesčių tiek šeimininkui, tiek jo keturkojui keliautojui.
