Ką daryti, kai naršyklė lėtėja ir dūsta nuo skirtukų: paprasti žingsniai sklandesniam naršymui

Kompiuteris dar visai nesenas, internetas veikia, tačiau naršyklė stringa, lėtai krauna puslapius ir nuolat rodo užšalusius langus. Dažnai priežastis būna ne „silpnas kompas“, o paprasčiausi mūsų naršymo įpročiai.

Per daug atidarytų skirtukų, seni plėtiniai, nesutvarkyti slapukai ar automatiškai grojantys vaizdo įrašai gali apsunkinti net ir gana galingą įrenginį. Laimei, daug ką galima sutvarkyti per kelias minutes, net neturint gilesnių techninių žinių.

Kaip suprasti, kad kaltininkė yra naršyklė

Pirmiausia verta atskirti, ar lėtėja visas kompiuteris, ar tik naršyklė. Jei stringa tik interneto langas, o kitos programos veikia įprastai, greičiausiai problema slypi būtent naršyklėje.

Dar vienas požymis: ventiliatorius pradeda garsiau ūžti vos atidarius kelis puslapius, naršyklės langai reaguoja pavėluotai, o perjungimas tarp skirtukų užtrunka. Kartais pasirodo ir pranešimas, kad puslapis „nereaguoja“ ar „neatsiliepia“.

Skirtukai: tylūs naršyklės lėtintojai

Daugelis naršome taip, kad naujus straipsnius ar svetaines vis atidarome naujuose skirtukuose, juos paliekame „vėlesniam laikui“ ir per dieną susikaupia kelios dešimtys atidarytų puslapių. Kiekvienas jų naudoja kompiuterio atmintį ir procesoriaus resursus.

Paprasta taisyklė: jei į skirtuką nežiūrėjote ilgiau nei valandą ir jis nėra tikrai būtinas, jį galima drąsiai uždaryti. Tai greičiausias būdas akivaizdžiai sumažinti apkrovą ir leidžia naršyklei atsikvėpti.

Skirtukų tvarkymas: konkretūs įpročiai ir įrankiai

Jei dirbate ar mokotės internete, visiškas „minimalizmas“ ne visada realus, tačiau galima susikurti paprastą tvarką. Pavyzdžiui, atskirkite darbinius, asmeninius ir „paskaitysiu vėliau“ skirtukus.

Pravers keli konkretūs veiksmai:

• Reguliariai uždarykite visus dubliuotus puslapius.
• Naudokite žymes ir aplankus vietoj nuolat atidarytų skirtukų.
• „Vėliau skaityti“ puslapius išsisaugokite specialiose paslaugose arba naršyklės sąraše.

Tokiu būdu mažiau informacijos lieka atidaryta vienu metu ir sumažėja chaosas.

Plėtiniai ir papildiniai: ar tikrai visi reikalingi

Naršyklių plėtiniai ir papildiniai padeda blokuoti reklamą, tvarkyti slaptažodžius ar žymėtis užrašus, tačiau kiekvienas jų taip pat naudoja resursus. Ypač daug lėtėjimo sukelia plėtiniai, kurie nuolat seka puslapių turinį fone.

Kartą per kelis mėnesius pravartu peržiūrėti sąrašą ir kritiškai paklausti savęs: kurį plėtinį naudojau per pastarąsias kelias savaites. Nenaudojamus galima išjungti arba pašalinti, taip sumažinant naršyklės apkrovą.

Talpyklos ir slapukų tvarkymas

Naršyklė kaupia talpykloje (cache) ir slapukuose daug informacijos, kad svetainės krautųsi greičiau ir prisimintų jūsų nustatymus. Tačiau laikui bėgant ši duomenų našta gali pradėti trukdyti, ypač jei kažkuri svetainė pasikeičia ar sugenda jos saugoma versija.

Kartais užtenka išvalyti talpyklą ir dalį slapukų, kad problemos dėl lėtai kraunamų puslapių ar keistų klaidų išsispręstų. Tai galima padaryti naršyklės nustatymuose, pasirenkant laiko intervalą ir duomenų rūšis.

Automatiškai grojantys vaizdo įrašai ir garsai

Nemažai svetainių automatiškai paleidžia vaizdo įrašus ar garsus. Tai ne tik erzina, bet ir eikvoja kompiuterio bei interneto išteklius, ypač jei tokių langų atidaryta kelios dešimtys.

Naršyklėse galima apriboti automatinį žiniasklaidos paleidimą arba nustatyti, kad garsas būtų nutildytas, kol patys nepaspausite mygtuko. Toks nedidelis pakeitimas neretai duoda pastebimą naršymo pagreitėjimą.

Naršyklės atnaujinimai ir versijos

Nors gali atrodyti, kad verta „nejudinti“ veikiančios programos, naršyklės atnaujinimai paprastai atneša ne tik naujų funkcijų, bet ir našumo bei saugumo patobulinimų. Seni variantai gali prasčiau dirbti su naujomis svetainėmis.

Patikrinkite, ar naudojate naujausią savo naršyklės versiją. Dažniausiai atnaujinimai įdiegiami automatiškai, tačiau kai kuriais atvejais reikia juos patvirtinti arba bent jau iš naujo paleisti naršyklę.

Užduočių tvarkyklė: kas iš tiesų lėtina

Jei naršyklė vis dar sunkiai kvėpuoja, verta pasižiūrėti, kurie puslapiai ir plėtiniai labiausiai apkrauna sistemą. Daugumoje naršyklių yra vidinė užduočių tvarkyklė, leidžianti matyti, kiek atminties ir procesoriaus laiko naudoja kiekvienas skirtukas ar plėtinys.

Tokiu būdu galima greitai pastebėti „rekordininkus“, kurie nuolat ryja resursus, ir juos uždaryti arba atsisakyti. Tai ypač naudinga, jei naudojate interneto programas, kurios ilgai paliekamos veikti fone.

Ką dar galima padaryti be didelių investicijų

Jei išbandėte visus aukščiau minėtus žingsnius, o naršymas vis tiek nesiklosto, verta pažvelgti į bendrą kompiuterio būklę. Kartais padeda paprastas paleidimas iš naujo, kuris išvalo laikinus procesus ir atmintį.

Taip pat galima:

• uždaryti nereikalingas programas, veikiančias kartu su naršykle;
• apriboti sinchronizacijos ar atsarginių kopijų kūrimo procesus naršymo metu;
• peržiūrėti, ar antivirusinė programa nepersistengia tikrindama kiekvieną atverčiamą puslapį.

Dažnai keli smulkūs pakeitimai duoda didesnį efektą nei brangus įrangos atnaujinimas.

Tvarūs įpročiai kasdieniam naršymui

Nors techniniai patarimai padeda, didžiausią poveikį turi nuoseklūs naršymo įpročiai. Vertinga bent kartą per dieną „uždaryti dieną“ naršyklėje: sutvarkyti skirtukus, išsaugoti svarbias nuorodas ir užverti tai, ko nebereikia.

Ilgainiui tokia rutina taupo ne tik kompiuterio resursus, bet ir jūsų laiką. Sklandžiau veikianti naršyklė reiškia mažiau nervinimosi dėl stringančių puslapių ir daugiau dėmesio tam, ką iš tiesų norite nuveikti internete.