Jaunimui rasti pirmą darbą darosi vis sunkiau: ekspertai aiškina, kokį vaidmenį čia vaidina dirbtinis intelektas

Jauni žmonės vis dažniau pasakoja apie šimtus išsiųstų gyvenimo aprašymų ir beveik jokio atsako iš darbdavių. Tuo pat metu vis garsiau kalbama, kad dirbtinis intelektas keičia darbo rinką ir ypač apsunkina pirmojo darbo paieškas.

Ekspertai įspėja: vyksta struktūrinis pokytis, kuriame jauni darbuotojai tampa tarsi „kanarėlėmis kasykloje“ – pirmieji pajunta pavojų, kuris vėliau palies ir kitus.

Kurie darbai nyksta pirmiausia?

Darbdaviai vis aktyviau diegia dirbtinio intelekto sistemas, galinčias atlikti pasikartojančias, taisyklių pagrindu vykdomas užduotis. Tai dažniausiai yra pradinio lygio, administraciniai, skaitmeniniai darbai, kuriuos iki šiol atlikdavo jauni specialistai.

Stanfordo universiteto tyrimas parodė, kad nuo 2022 metų pabaigos 22–25 metų amžiaus darbo ieškantiems žmonėms darbo pasiūlymų skaičius lengvai automatizuojamose srityse sumažėjo apie 13 proc. Tarp tokių sričių – programinė įranga, rinkodara, klientų aptarnavimas.

Vyresniems darbuotojams, dažniau užimantiems vadovaujančias ar specializuotas pozicijas, didesnę darbo dalį sudaro sprendimų priėmimas ir komunikacija, todėl juos dirbtinis intelektas kol kas veikia mažiau.

Ekonominis fonas – ne jaunuolių naudai

Dirbtinis intelektas sutampa su sudėtingu makroekonominiu laikotarpiu: po pandemijos daugelyje šalių sulėtėjo samda, o aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių tapo daugiau nei yra jiems tinkamų darbo vietų.

Sektoriai, kuriuose būtinas tiesioginis kontaktas su žmonėmis, pavyzdžiui, mažmeninė prekyba ar sveikatos priežiūra, specialistų vis dar ieško. Tačiau tokios sritys kaip informacinės technologijos ar dalis žiniasklaidos ir finansų susiduria su atleidimais, samdos stabdymu ir didėjančia konkurencija tarp kandidatų.

Didelės kompanijos to neslepia. „Amazon“ vadovybė yra aiškiai pasakiusi, kad per artimiausius metus tikisi mažesnio korporatyvinio personalo, nes dirbtinis intelektas leis automatizuoti dalį užduočių. „Duolingo“ ne tik mažina rangovų skaičių, bet ir vertina darbuotojus pagal tai, kaip jie geba išnaudoti dirbtinį intelektą kasdienėje veikloje.

Kaip keičiasi pats įdarbinimas?

Pasikeitė ir darbo paieškos procesas. Daugelyje įmonių pirmasis gyvenimo aprašymo „skaitytojas“ yra ne žmogus, o algoritmas, automatiškai tikrinantis raktinius žodžius. Kai kurie darbdaviai pradiniam atrankos etapui naudoja pokalbių robotus ar automatizuotą vaizdo įrašų vertinimą.

Tai verčia kandidatų paraiškas standartizuoti, pritaikyti prie raktinių frazių, o tai savo ruožtu dar labiau apsunkina išsiskyrimą iš minios. Dalis jaunų žmonių jaučiasi atsidūrę uždarame rate: be patirties jie sunkiai prasimuša pro filtrus, bet be darbo negali tos patirties sukaupti.

Kokius įgūdžius verta ugdyti?

Ekspertai pabrėžia, kad dirbtinis intelektas ne tik naikina, bet ir keičia darbo vietas. Jie pataria ne žiūrėti į DI kaip į konkurentą, o naudoti jį kaip „kopilotą“, perleidžiant jam mechanines užduotis ir patiems koncentruojantis į tai, ko mašinos dar nemoka.

Vis daugiau kalbama apie kritinio mąstymo, sprendimų priėmimo, empatijos, kūrybiškumo ir etikos svarbą. Tokie įgūdžiai ypač reikalingi sveikatos apsaugos, švietimo, žaliųjų technologijų, taip pat sudėtingų projektų valdymo srityse, kur dirbtinis intelektas tampa pagalbiniu įrankiu, bet nepakeičia žmogaus atsakomybės.

Jauniems žmonėms patariama rinktis sritis, kuriose paklausa sparčiai auga, o esami įrankiai dar nėra pajėgūs pilnai pakeisti kvalifikuotą specialistą. Tie, kurie išmoks derinti technologinius gebėjimus su stipriais socialiniais ir analitiniais įgūdžiais, turi didžiausią šansą ne tik išlikti darbo rinkoje, bet ir joje sustiprėti.