Saulės energetika Lietuvoje toliau auga, o nuosavą elektros energiją gamina vis daugiau gyventojų ir verslo įmonių. ESO duomenimis, šių metų gegužę Lietuvoje buvo daugiau kaip 186 tūkstančiai gaminančių vartotojų.
Tačiau didėjantis saulės elektrinių skaičius atskleidžia ir kitą problemą – brangiai kainuojančias montavimo bei prijungimo klaidas. Jos gali sugadinti ne pačią elektrinę, o kitą pastate esančią įrangą ar infrastruktūrą.
BTA registruojami įvykiai rodo, kad nuostoliai kartais siekia dešimtis tūkstančių eurų. Vienu iš pastaruoju metu užfiksuotų atvejų dėl klaidos paleidžiant saulės elektrinę žala priartėjo prie 20 tūkstančių eurų.
Rizika atsiranda dar montuojant elektrinę
Planuojant saulės elektrinę paprastai daug dėmesio tenka jos kainai, galingumui, technologijoms ir numatomam investicijos atsipirkimui. Tačiau problemų gali kilti dar iki momento, kai elektrinė pradeda įprastai gaminti energiją.
BTA draudimo bendrosios civilinės atsakomybės ir aviacinių rizikų draudimo produktų vadovas Eugenijus Bulavas sako, kad nemaža dalis draudžiamųjų įvykių nutinka montuojant elektrines arba prijungiant jas prie elektros tinklo.
„Dažnai manoma, kad pagrindinės rizikos kyla eksploatuojant saulės elektrinę, tačiau mūsų praktika rodo, kad nemaža dalis draudžiamųjų įvykių nutinka būtent jos montavimo bei prijungimo prie tinklo metu“, – teigia E. Bulavas.
Pasak jo, viena techninė klaida gali sugadinti ne vien montuojamą sistemą. Nukentėti gali ir kita gyvenamajame name ar verslo objekte naudojama elektros įranga, todėl nuostoliai gerokai išauga.
Viena montavimo klaida kainavo beveik 20 tūkstančių eurų
Vienas didžiausių pastaruoju metu BTA registruotų nuostolių siekė beveik 20 tūkstančių eurų. Incidentas įvyko paleidžiant saulės elektrinę ir atliekant įrengtos sistemos bandymus.
Į pastato vidaus elektros tinklą buvo paduota elektra neprijungus nulinio laidininko. Dėl šios klaidos buvo sugadinta didelė dalis prie tinklo tuo metu prijungtų elektros prietaisų.
Toks atvejis parodo, kad net ir tinkamai parinkta saulės elektrinės įranga savaime neapsaugo nuo didelių finansinių nuostolių. Itin svarbi lieka montavimo, prijungimo ir galutinio sistemos patikrinimo kokybė.
Verslo objektuose tokios klaidos gali būti dar skaudesnės. Čia prie elektros tinklo dažnai būna prijungta brangi gamybos, administracinė ar kita kasdienei įmonės veiklai būtina įranga.
Didžiausia žala gali būti padaryta visai ne elektrinei
Saulės elektrinių projektai vis dažniau įgyvendinami veikiančiose gamybos įmonėse, sandėliuose, logistikos centruose ir administraciniuose pastatuose. Tokiose vietose montavimo darbai vyksta greta jau naudojamos infrastruktūros.
Įrengiant elektrinę tenka montuoti atramines konstrukcijas, dirbti ant stogų, tiesti kabelius ir kasti jiems skirtas tranšėjas. Kiekviename iš šių darbų etapų gali atsirasti skirtingų techninių rizikų.
BTA yra registravusi atvejų, kai montuojant saulės elektrines buvo pažeisti klientų stogai, suskaldyti fotovoltiniai moduliai, sugadinti radiatoriai, elektros kabeliai arba vidaus elektros tinklo įranga.
Kasant tranšėjas taip pat gali būti pažeidžiami požeminiai elektros kabeliai ar šviesolaidžio ryšio linijos. Tokios žalos pasekmės verslui gali būti gerokai platesnės už paties kabelio remonto išlaidas.
Požeminės komunikacijos kelia papildomų rūpesčių
Papildoma rizika atsiranda teritorijose, kuriose gausu įvairių požeminių komunikacijų. Rangovui reikia žinoti tikslias elektros, ryšio ir kitų inžinerinių tinklų vietas, tačiau turima informacija ne visada būna tiksli.
Inžinerinių tinklų planai gali būti pasenę, o kai kuriais atvejais rangovams visa reikalinga informacija apskritai nėra prieinama. Todėl incidentų gali pasitaikyti net laikantis nustatytų darbų saugos reikalavimų.
Pažeistas kabelis ar ryšio linija gali sutrikdyti įmonės veiklą. Tada prie tiesioginių remonto išlaidų prisideda darbų vėlavimas, papildomos rangovų sąnaudos ir kiti su veiklos sustojimu susiję nuostoliai.
BTA atstovas atkreipia dėmesį, kad būtent dėl tokių priežasčių investicijos į saulės energetiką turėtų būti vertinamos plačiau. Vien įrangos kainos ir būsimos elektros gamybos skaičiavimų nepakanka.
Renkantis rangovą svarbi ne vien pasiūlyta kaina
Įmonės, planuojančios įsirengti saulės elektrines, paprastai vertina rangovo patirtį, technologinius sprendimus, pasiūlymo kainą ir projekto atsipirkimo laiką. Tačiau E. Bulavas ragina atkreipti dėmesį ir į atsakomybės klausimą.
Pasak jo, verta pasidomėti, ar darbus atliekanti įmonė turi galiojantį civilinės atsakomybės draudimą. Tai gali tapti svarbu, jeigu montuojant elektrinę būtų sugadintas užsakovo ar kito asmens turtas.
„Jei montavimo darbų metu ar dėl jų padarinių būtų sugadintas užsakovo turtas, toks draudimas gali padėti užtikrinti, kad žala būtų atlyginta ir verslas nepatirtų reikšmingų finansinių nuostolių“, – sako E. Bulavas.
Todėl mažiausia pasiūlyta montavimo kaina nebūtinai reiškia geriausią pasirinkimą. Rangovo patirtis, ankstesni projektai, aiškiai apibrėžta atsakomybė ir turimas draudimas taip pat gali būti reikšmingi vertinant pasiūlymą.
Saulės elektrinės atsipirkimą gali pakeisti viena klaida
Investuojant į saulės energetiką dažnai skaičiuojama, kiek elektros elektrinė pagamins ir per kiek metų į ją investuoti pinigai sugrįš. Tačiau nenumatytos išlaidos gali tokius skaičiavimus gerokai pakeisti.
Beveik 20 tūkstančių eurų siekęs BTA registruotas atvejis yra ryškus tokios rizikos pavyzdys. Šį kartą finansinių nuostolių priežastimi tapo ne pati technologija, o klaida paleidžiant ir testuojant sistemą.
Verslo įmonėms pasekmės gali būti dar platesnės, jeigu dėl incidento sutrinka gamyba, ryšys ar kiti procesai. Tokiu atveju remonto sąskaita tėra viena visų patiriamų išlaidų dalis.
Augant saulės energetikos projektų skaičiui, vis daugiau reikšmės įgauna tinkamas pasirengimas darbams. Kvalifikuotas rangovas ir aiškiai nustatyta atsakomybė gali padėti sumažinti brangiai kainuojančių incidentų tikimybę.
Investuojant verta įvertinti ir galimus nuostolius
Daugiau kaip 186 tūkstančiai gaminančių vartotojų rodo, kad saulės energetika Lietuvoje tapo plačiai naudojamu elektros gamybos sprendimu. Į šią sritį vis dažniau investuoja ir įvairaus dydžio verslo įmonės.
Tačiau pats elektrinės įsigijimas yra tik viena projekto dalis. Montavimo darbai, prijungimas prie elektros tinklo ir sistemos paleidimas gali turėti tiesioginės įtakos tam, ar suplanuota investicija nesukels papildomų išlaidų.
Pažeistas stogas, nutrauktas kabelis, sugadinta elektroninė įranga ar neteisingai atliktas elektros prijungimas gali kainuoti tūkstančius eurų. Kai kuriais atvejais prie šių nuostolių dar prisideda sutrikusi įmonės veikla.
Todėl prieš įsirengiant saulės elektrinę verta vertinti ne vien jos kainą ir prognozuojamą atsipirkimą. Rangovo patirtis, atliekamų darbų kokybė bei civilinės atsakomybės draudimas gali turėti nemažai reikšmės apsaugant investiciją.
