Europa ruošiasi istoriniam žingsniui: kuriama nauja gynybos sąjunga, Ukrainai numatytas ypatingas vaidmuo

Europos politinėje darbotvarkėje vis dažniau minima idėja sukurti Europos gynybos sąjungą – naują tarpvyriausybinį susitarimą, kuris apjungtų dalį Europos Sąjungos valstybių, Ukrainą, Jungtinę Karalystę ir Norvegiją. Toks projektas laikomas atsaku į didėjančią Rusijos agresiją ir nuogąstavimus, kad Jungtinės Valstijos ateityje gali mažinti savo įsipareigojimus žemyno gynybai.

Šios iniciatyvos vienas veidų – Europos Komisijos įgaliotinis gynybai Andrius Kubilius, pastarosiomis savaitėmis viešai pristatantis būsimo formato gaires ir politinę logiką.

ES gynybos posūkis po 2022 metų

Dar 2024 metų liepą antrai kadencijai perrinkta Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen gynybą įvardijo antru didžiausiu prioritetu po konkurencingumo. Akcentuojama bendra ginkluotės pirkimų rinka, stipresnė Europos gynybos pramonė ir geresnis civilių bei karinių pajėgų pasirengimas.

Per pastaruosius kelerius metus ES išplėtė saugumo ir gynybos partnerystes su tokiomis valstybėmis kaip Australija, Kanada, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Japonija ar Pietų Korėja. Tuo pat metu pradėti bendri projektai – Europos dronų gynybos iniciatyva, Rytinio flango stebėsena, Europos oro ir kosmoso skydai.

Kitas svarbus žingsnis – vadinamoji karinė Šengeno erdvė, turinti sutrumpinti procedūras kariuomenėms judėti per ES sienas iš savaičių ar mėnesių iki kelių dienų taikos metu ir vos kelių valandų krizei kilus.

Kas yra Europos gynybos sąjunga?

Siūloma gynybos sąjunga būtų paremta atskiru tarpvyriausybiniu susitarimu, galbūt panaudojant sustiprinto bendradarbiavimo mechanizmą pagal Europos Sąjungos sutartis. Tai leistų norinčioms valstybėms judėti pirmyn net ir nesulaukus visų 27 narių pritarimo.

Idėja – giliai integruoti dalyvaujančių šalių pajėgumus: nuo bendrų ginklų pirkimų ir atsargų sandėliavimo iki planavimo, vadovavimo struktūrų ir pramoninių grandinių. Ilgainiui toks blokas galėtų priartėti prie kolektyvinės gynybos formato, panašaus į NATO, tačiau labiau remtis Europos pramonės baze.

Šiuo metu Europos teisė palieka daug erdvės nacionaliniams sprendimams. Sutarties dėl ES veikimo 346 straipsnis leidžia valstybėms pačioms saugoti „esminius saugumo interesus“ ginklų ir karinės įrangos srityje. Praktikoje tai dažnai reiškia vidaus gamintojų protegavimą ir suskaidytą rinką.

Ukrainos vaidmuo ir politiniai ginčai

Numatoma, kad ypatingą vietą naujame formate užimtų Ukraina. Ji vertinama kaip svarbus partneris dėl karo patirties ir greitos dronų bei artilerijos technologijų plėtros. Galimas ir paralelus Ukrainos įtraukimas į ES bendrąją rinką bei gynybos sąjungą.

Tokiu būdu Kijevas, kaip ir Jungtinė Karalystė bei Norvegija, būtų glaudžiai integruoti į Europos saugumo architektūrą net nelaukiant visavertės narystės ES. Tai galėtų tapti politine saugumo garantija, papildančia dvišales karines sutartis.

Vis dėlto daugelyje ES valstybių juntamas ūkių ir verslo nerimas dėl konkurencijos iš Ukrainos. Į tai reaguodamas Andrius Kubilius primena Vidurio Europos patirtį po 2004 metų plėtros.

„Lietuvos BVP vienam gyventojui derinant pagal perkamąją galią buvo vos 35 proc. ES vidurkio, o šiandien jau siekia apie 95 proc. Tą patį potencialą matome ir Ukrainoje – per 20–25 metus ji gali tapti nauju ekonominiu Europos tigru“, – sakė Kubilius.

Ar tokia gynybos sąjunga iš tikrųjų bus sukurta, priklausys nuo artimiausių metų politinių sprendimų, JAV užsienio politikos krypties ir to, kiek sparčiai Europa ryšis perimti daugiau atsakomybės už savo pačios saugumą.