Europa keičia žaidimo taisykles: Briuselis siekia mažinti priklausomybę nuo Kinijos ir JAV

Europos Sąjunga pradėjo vieną ambicingiausių prekybos politikos etapų per kelis dešimtmečius. Po ilgai įstrigusių derybų 2025 ir 2026 metais Briuselis patvirtino bei atgaivino stambias sutartis su Pietų Amerika, Indija, Indonezija ir kitais partneriais, taip mėgindamas perbraižyti savo vietą globalioje ekonomikoje.

Šios sutartys – ne tik apie muitų mažinimą. Jos žymi bandymą mažinti priklausomybę nuo Kinijos ir apsisaugoti nuo nenuspėjamos JAV prekybos politikos.

Retieji metalai ir Brazilijos vaidmuo

Vienas simboliškiausių pavyzdžių – ES ir Pietų Amerikos Mercosur bloko susitarimas, atveriantis kelią didesnėms investicijoms į kritinių žaliavų gavybą Brazilijoje. Mantikeiros kalnuose aptikti dideli retųjų žemės metalų klodai jau pritraukė bendrovės „Meteoric“ projektą.

Iš molio išgaunami mišrūs retųjų elementų karbonatai yra būtini vėjo turbinoms, elektromobiliams, raketoms ir dronams. Šiuo metu Kinija tiekia apie 70 proc. retųjų žemės metalų ir apie 90 proc. iš jų gaminamų magnetų, todėl ES ir kitos Vakarų rinkos faktiškai priklausomos nuo vieno tiekėjo.

Brazilija pagal įrodytas retųjų žemės metalų atsargas yra antra po Kinijos, tačiau jos kasybos ir perdirbimo pajėgumai kur kas mažesni. Nauji prekybos susitarimai turėtų palengvinti Europos investuotojų kelią į tokius projektus ir ilgainiui praplėsti pasiūlą.

Trumpo tarifas ir ES posūkis

ES strategijos spartėjimą iš dalies paskatino Donaldo Trumpo grįžimas į Baltuosius rūmus ir 2025 metais pradėtas naujas tarifų raundas. Europai, kuri jaučia grėsmę dėl JAV patikimumo ir Ukrainos saugumo, tapo aišku, kad vien tik kliautis Vašingtonu rizikinga.

Buvęs Brazilijos derybininkas Lucasas Ferrazas pabrėžia, kad ES, spaudžiama karo Ukrainoje ir įtemptų santykių su Kinija, ėmėsi lankstesnės pozicijos dėl kai kurių aplinkosaugos ir žemės ūkio nuostatų. Tai padėjo po daugiau kaip dviejų dešimtmečių užbaigti Mercosur pactą.

Tačiau kompromisai sukėlė pasipiktinimą. Europos ūkininkai protestuoja, bijodami nesąžiningos konkurencijos iš Pietų Amerikos, o klimato aktyvistai kaltina Briuselį, kad šis švelnina „žaliąjį kursą“ geopolitikos labui.

Vidurinės galios ir nauja tvarka

Prekybos ekspertai atkreipia dėmesį, kad vadinamosios vidurinės galios – Brazilija, Indija, Pietryčių Azijos šalys – nebėra vien „taisyklių vykdytojai“. Stiprėjant Pietų-Pietų prekybai, jos turi alternatyvų ir gali drąsiau derėtis su ES ar JAV.

Šalys primena europiečiams ir amerikiečiams, kad Kinijos iškilimas joms jau seniai kainavo tekstilės ir kitų sektorių darbo vietas, todėl dabar jos tikisi aiškesnės naudos mainais į rinkų atvėrimą ar griežtesnę poziciją Kinijos atžvilgiu.

ES savo ruožtu akcentuoja stabilumą ir teisinę valstybę. Pasak aukštų pareigūnų, nors Briuseliui prireikia daugiau laiko susitarimams, pasiektos sutartys laikomos ir gerbiamos, o tai turėtų būti pranašumas prieš nenuspėjamus vienpusius veiksmus.

ES dalis pasaulio BVP nuo 2005 metais buvusių maždaug 25 proc. sumažėjo iki kiek daugiau nei 17 proc., tačiau blokas išlieka prekybos milžinas, kurio ekonomika itin priklausoma nuo eksporto. Todėl pasirinkimas paprastas: arba aktyviai formuoti naują, labiau fragmentuotą prekybos tvarką, arba susitaikyti su menkstančia įtaka ir vis didesne priklausomybe nuo kitų.