Elektriniai paspirtukai sukėlė daugiau problemų, nei tikėtasi: Europos miestai imasi griežtų sprendimų

Elektriniai paspirtukai į Europos miestus atėjo kaip pažadas išspręsti spūstis ir mažinti taršą. Tačiau po keleto metų entuziazmo vis daugiau savivaldybių kalba ne apie žaliąją revoliuciją, o apie chaotiškus šaligatvius, nelaimingus atsitikimus ir nevaldomą dalijimosi verslą.

Diskusija dėl paspirtukų ypač įsisiūbavo, kai didžiosios Europos sostinės pradėjo juos riboti arba visai atsisakė dalijimosi paslaugų.

Staigus posūkis Paryžiuje ir Briuselyje

Paryžius 2023 metais po viešų konsultacijų uždraudė dalijimosi elektrinius paspirtukus. Mieste anksčiau veikė keliolika operatorių, vėliau jų skaičius sumažintas iki trijų, o gatvėse liko apie 15 000 nuomojamų paspirtukų. Galiausiai nuspręsta paslaugos atsisakyti.

Uždraudimą palaikė apie 90 proc. balsavusiųjų, tačiau dalyvavo tik maždaug 8 proc. miesto gyventojų. Todėl dalis paryžiečių tvirtina, kad sprendimas neatspindi visos visuomenės nuomonės, ypač žmonių, kurie paspirtukus naudojo kasdieniam susisiekimui.

Dalijimosi paslaugos Paryžiuje dingo, bet privatūs paspirtukai išliko. Jiems galioja griežtesnės taisyklės: draudžiama važiuoti šaligatviais, vienu paspirtuku negali važiuoti daugiau nei vienas žmogus, o už neteisėtą parkavimą skiriamos baudos. Vis dėlto miesto erdvę dabar labiau užpildo viešos dviračių nuomos sistemos.

Briuselis taip pat apsisprendė atsisakyti dalijimosi paspirtukų. Čia jų naudojimas buvo masinis – vien 2022 metais mieste atlikta daugiau kaip 9,5 milijono kelionių. Tačiau saugumo statistika neramino: per metus užfiksuota per 650 su paspirtukais susijusių sužalojimų.

Vokietijos skaičiai ir politinis spaudimas

Vokietijoje dalijimosi paspirtukai kol kas neuždrausti, bet valstybė stipriai griežtina taisykles. 2021 metais su paspirtukais susiję apie 5 500 nelaimingų atsitikimų, per kelerius metus šis skaičius išaugo iki daugiau kaip 12 000, žuvo 27 vairuotojai.

Augant nelaimių skaičiui, valdžia nusitaikė į paslaugų teikėjus. Teisingumo ministrė Stefanie Hubig pareiškė, kad nuomos įmonės turės finansiškai atsakyti, jei po avarijos nepavyks nustatyti konkretaus vairuotojo.

„Jei uždirbi iš paspirtukų nuomos, turi prisiimti atsakomybę ir už jų padarytą žalą“, – sakė Stefanie Hubig.

Tyrimai Vokietijoje rodo, kad apie 80 proc. sužalojimų įvyksta ne susidūrus su automobiliu, o per vadinamuosius vieno dalyvio incidentus – naktį ar savaitgaliais, dažnai esant apsvaigus. Dažniausios priežastys – greitis, prastas kelio paviršius ir labai maži ratai.

Ekspertai: draudimai neišspręs visų problemų

Europos Komisijos e. paspirtukų konsultacinės grupės pirmininkė Dora Semeraro atkreipia dėmesį, kad dalijimosi paslaugos ir privatūs paspirtukai kelia skirtingas rizikas. Jos teigimu, uždraudus nuomą, miestuose neišnyksta pats paspirtukų reiškinys – priešingai, daugėja privačių įrenginių.

„Privatūs savininkai gali keisti paspirtuko technines savybes, pavyzdžiui, didinti greitį, o miestams tampa neįmanoma taikyti programinių ribojimų ar geografinio aptvėrimo“, – sakė Dora Semeraro.

Ji pabrėžia, kad paspirtukai gali būti naudingi kaip pirmosios ir paskutinės mylios priemonė, prijungianti gyventojus prie viešojo transporto, ypač už centro ribų. Ten dalijimosi paslaugos dažniau pakeičia trumpas keliones automobiliu, o ne ėjimą pėsčiomis.

Ekspertė siūlo pereiti prie naudotojui palankių, duomenimis grįstų taisyklių – aiškių parkavimo zonų, greičio ribojimo pavojingose vietose, amžiaus ribų ir efektyvios kontrolės. Tik taip, jos nuomone, Europos miestai galės suderinti saugumą, viešąją tvarką ir ambiciją mažinti automobilių skaičių gatvėse.