Draudimai vairuotojams nepatinka: paaiškėjo, kodėl dyzelinių variklių era dar gali nesibaigti
Dauguma europiečių nepritaria idėjai per artimiausią dešimtmetį atsisakyti vidaus degimo varikliais varomų automobilių, nors Europos Sąjunga siekia tokius modelius palaipsniui išstumti iš rinkos. Tai rodo „POLITICO“ apklausa.
Apklausos duomenimis, 58 proc. respondentų šešiose valstybėse nepritaria ES teisės aktui, kuris nuo 2035 metų faktiškai reikštų naujų benzininių ir dyzelinių automobilių draudimą. Ši iniciatyva šiuo metu peržiūrima, didėjant politiniam spaudimui iš automobilių pramonės bei kai kurių valstybių narių.
Tai signalizuoja augantį pasipriešinimą vienai svarbiausių ES žaliojo kurso priemonių, kuri turėtų padėti blokui iki 2050 metų tapti klimatui neutraliu. Vis dėlto klimato politikai vis dažniau tenka atlaikyti kritiką, nes stiprėja nuogąstavimai dėl Europos konkurencingumo prieš Kiniją ir JAV bei pramonės išlikimo.
Didžiausias nepasitenkinimas fiksuotas Belgijoje: 72 proc. apklaustųjų teigė nepritarianys 2035 metų sprendimui. Vokietijoje, kuri laikoma Europos automobilių pramonės centru, prieš šią priemonę pasisakė 60 proc. respondentų.
„European Pulse“ apklausą „POLITICO“ ir „beBartlet“ užsakymu atliko „Cluster17“. Joje kovo 13–21 dienomis dalyvavo 6 698 žmonės iš Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Lenkijos ir Belgijos.
Šie rezultatai išryškina konfliktą tarp vartotojų lūkesčių ir Europos Komisijos siekio sparčiau dekarbonizuoti transportą.
ES, nepaisydama stipraus politinio pasipriešinimo, 2023 metais patvirtino teisės aktą, numatantį, kad nuo 2035 metų gaminami nauji automobiliai turės būti nulinės emisijos iš išmetimo vamzdžio.
Praėjus mažiau nei dvejiems metams, šį sprendimą ėmė kritikuoti automobilių gamintojai ir juos remiantys politikai. Jie tvirtino, kad vartotojų perėjimas prie elektromobilių vyksta lėčiau, nei tikėtasi, o draudimas gali dar labiau susilpninti Europos automobilių sektoriaus konkurencingumą. Pramonė jau dabar susiduria su didelėmis energijos sąnaudomis, stipria konkurencija iš Kinijos gamintojų ir JAV muitais.
Siekdama padėti sektoriui, Europos Komisija gruodį pristatė automobilių pramonei skirtą paketą. Jame numatoma galimybė vidaus degimo varikliams ir kitoms pavaroms išlikti rinkoje ir po 2035 metų, jei gamintojai kompensuotų išmetamus teršalus, pavyzdžiui, naudodami žaliąjį plieną ar alternatyvius degalus.
Vis dėlto toks skepticizmas nėra naujas. 2025 metais paskelbta „Deloitte“ apklausa parodė, kad 45 proc. Belgijos vartotojų norėtų, jog jų kitas automobilis būtų varomas dyzelinu arba benzinu, nors valstybės mokesčių politika įmonėms palankiai skatina elektromobilių plėtrą.
Tačiau pardavimų statistika rodo kitą tendenciją. Vidaus degimo varikliais varomų automobilių dalis ES rinkoje mažėja: 2026 metų vasarį jų bendra rinkos dalis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumenko 8 procentiniais punktais iki 30,6 proc., remiantis automobilių pramonės asociacijos „ACEA“ skelbiamais duomenimis.
Tuo pat metu pirkėjai vis dažniau renkasi hibridus, turinčius ir vidaus degimo variklį, ir elektros variklį. 2026 metų vasarį hibridų rinkos dalis siekė 39 proc. Vien elektra varomų automobilių dalis sudarė 18,8 proc.
Po karo Irane ir išaugusių energijos kainų situacija gali keistis: fiksuojami pirmieji ženklai, kad didėja susidomėjimas naudotais elektromobiliais. Vis dėlto automobilių rinkos ekspertai įspėja, kad bet kokie pokyčiai naujų automobilių pardavimuose gali pasimatyti tik po kelių mėnesių, nes tarp užsakymo ir pristatymo paprastai yra laiko atotrūkis.
Šie rinkos pokyčiai vyksta tuo metu, kai ES institucijos toliau ginčijasi, kiek vietos sparčiai nykstantiems vidaus degimo varikliams turėtų likti pertvarkant 2035 metų reglamentą.
