Dirbtinio intelekto amžiuje laimės ne visi: mokslininkė paaiškino, kas suteiks pranašumą

Žmonija jau gyvena laikotarpyje, kai internetas, socialiniai tinklai ir dirbtinis intelektas per kelias sekundes sujungia milijonus žmonių. Tačiau Kembridžo universiteto Magdalene koledžo mokslininkė dr. Hannah Critchlow pabrėžia, kad mūsų smegenys yra stebėtinai gerai pasirengusios šiam pokyčių tempui.

Pasak jos, raktas slypi sinapsių plastiškume – gebėjime per gyvenimą kurti naujus ryšius tarp nervinių ląstelių ir taip nuolat mokytis, keisti elgesį bei prisitaikyti.

Emocinis intelektas – sėkmės pamatas

Ilgą laiką buvo manyta, kad svarbiausia žmogaus savybė yra loginis mąstymas ir racionalumas, o emocijos – tik trukdis. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad emocinis intelektas yra vienas svarbiausių gyvenimo sėkmės ir pasitenkinimo prognozuotojų.

Mokslininkai nustatė, kad emocinis intelektas tik iš dalies paveldimas – genai paaiškina maždaug 10–45 proc. šio gebėjimo. Tai reiškia, kad didžiulę įtaką turi aplinka ir sąmoningos pastangos, todėl jį gali stiprinti beveik kiekvienas.

Pasak H. Critchlow, paprasti kasdieniai veiksmai – tiesus akių kontaktas, sąmoningas savo emocijų įsiklausymas, saviempatija, grožinės literatūros skaitymas – lavina gebėjimą suprasti kitus. Kai kurios medicinos mokyklos jungtinėse Amerikos Valstijose net įvedė privalomas humanitarinių mokslų paskaitas, kad būsimi gydytojai ugdytų empatiją.

Kūnas, galia ir sprendimų klaidos

Nauji neurologijos tyrimai rodo, kad svarbi informacija apie aplinką saugoma ne tik smegenyse. Nervinės ląstelės žarnyne ir širdyje per klajoklinį nervą siunčia signalus į smegenų insulą, padėdamos „nujausti“ situacijas – tai vadinamasis žarnyno ar širdies jausmas.

Įdomu tai, kad žmonėms, atsidūrusiems valdžioje, veidrodiniai neuronai ir šių kūno signalų jautrumas silpnėja. Tada tampa lengviau priimti griežtus sprendimus, bet didėja rizika prarasti empatiją ir ryšį su realiomis žmonių patirtimis.

Mokslininkai siūlo paprastą priešnuodį: bent 30 sekundžių pakelti pulsą fiziniu krūviu, o tada 30 sekundžių sąmoningai klausytis savo širdies dūžių. Kelias savaites kartojamas pratimas gerina gebėjimą „išgirsti“ kūno signalus ir mažina valdžios sukeliamą emocinį atbukimą.

Mityba, stresas ir bendras mąstymas

Smegenų sveikatai svarbiausi patarimai skamba įprastai – visavertė mityba, kokybiškas miegas ir reguliarus judėjimas. Tačiau pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau įrodymų, kad mityba gali tiesiogiai keisti mąstymo aiškumą net sunkių psichikos sutrikimų atveju.

James Cook universitete atliekamas plataus masto tyrimas rodo, kad pakoregavus dalyvių, sergančių šizofrenija ar bipoliniu sutrikimu, racioną, jų haliucinacijos ir sumišusios mintys gali pastebimai susilpnėti. Kiti bandymai rodo, kad prebiotikais ir probiotikais papildyta mityba skatina altruistiškesnį elgesį.

Kita svarbi kryptis – tai, kaip grupės mąsto kartu. Fiksuojant komandos narių smegenų elektrinį aktyvumą matyti, kad kuo labiau jų bangos sinchronizuotos, tuo sklandžiau vyksta bendras darbas: žmonės lengviau dalijasi idėjomis, ginčijasi be destruktyvių konfliktų ir greičiau randa sprendimus.

Sinchroniškumą didina paprasti dalykai – akių kontaktas, bendras dainavimas, judėjimas ir gera nuotaika. Tyrimai rodo, kad per pusę minutės galima nuspėti, kas grupėje taps lyderiu: tai tie, kurių smegenų ritmai geriausiai „pagauna“ kitų ritmą ir kartais jį subtiliai veda.

Pasak H. Critchlow, žmonijos ateitį greičiausiai lems ne tik technologijos, bet ir gebėjimas išlikti susijusiems – tiek tarpusavyje, tiek su savo kūnu ir emocijomis. Būtent ši jungtis gali paversti XXI amžiaus smegenis stipresnes, o ne labiau pažeidžiamas.