Dešimtmečius žmones gelbėjęs ugniagesys prabilo apie nelaimę, kuri pakeitė jo gyvenimą

Utenos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje paskutinį budėjimą baigė ilgametis budinčios pamainos skyrininkas Gintautas Varatinskas. Jis tarnybą paliko sulaukęs įstatymuose numatyto maksimalaus tarnybos amžiaus.

Su šiuo pokyčiu sutapo ir asmeninė sukaktis: ugniagesys mini 60-ąjį gimtadienį. Kolegos pabrėžia, kad jo karjera tarnyboje tapo nuoseklaus profesionalumo ir pareigos jausmo pavyzdžiu.

Tarnybą paskatino šeimos pavyzdys

Pasak paties G. Varatinsko, rinktis ugniagesio gelbėtojo kelią paskatino artimųjų patirtis. Į profesiją jį atvedė pusbrolis Romas, tuo metu jau dirbęs ugniagesiu gelbėtoju.

Per metus tarnyba tapo ir šeimos tradicija: ugniagesiais gelbėtojais dirbo ar dirba keli jo artimieji, tarp jų brolis Antanas, brolio sūnus ir švogeriai. Tokia aplinka, anot kolegų, dažnai sustiprina atsakomybės jausmą ir komandinio darbo supratimą.

Ryškiausias įvykis atmintyje

Per beveik keturis dešimtmečius G. Varatinskui teko patirti daug sudėtingų iškvietimų, tačiau vienas jų iki šiol išlieka itin ryškus. Jis prisimena 1989 metų kovo 20 dieną įvykusią technologinę avariją Jonavos „Azote“, vėliau tapusiame „Achema“.

Tą kartą nelaimė nusinešė septynias gyvybes, dar apie 50 žmonių patyrė sužalojimų ir pateko į gydymo įstaigas. Likviduojant avarijos padarinius dalyvavo ir G. Varatinskas, o šis įvykis, jo teigimu, ilgam suformavo supratimą, kokia svarbi yra parengtis pramoninėms nelaimėms.

Kokio charakterio reikia ugniagesiui?

Kalbėdamas apie profesiją, ilgametis ugniagesys gelbėtojas pabrėžia kantrybę, šaltus nervus ir sąmoningumą. Jo vertinimu, kritinėse situacijose vien fizinės ištvermės neužtenka, būtina mokėti išlaikyti ramybę ir greitai priimti sprendimus.

Per 38 tarnybos metus, anot jo, keitėsi ir visuomenės požiūris į saugumą: daugiau dėmesio skiriama prevencijai, atsargesniam elgesiui namuose ir aplinkoje. Tai, ugniagesio vertinimu, padeda mažinti riziką, tačiau kartu išlaiko poreikį nuolatiniam budrumui ir mokymams.

Kolegos G. Varatinską apibūdina kaip ramų, atsakingą ir pareigingą žmogų, kuriuo visada buvo galima pasitikėti. Baigdamas tarnybą jis palieka ryškų pėdsaką Utenos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ir platesnėje ugniagesių bendruomenėje.

Po atsisveikinimo su budinčia pamaina G. Varatinskui linkima sėkmės naujame gyvenimo etape, o jo patirtis, pasak kolegų, išlieka svarbiu orientyru jaunesniems ugniagesiams gelbėtojams.