Davidui Attenborough greitai 100 metų: atskleidė, kas iš tiesų jam padėjo tiek išgyventi

Britų gamtininkas ir televizijos veidas Davidas Attenborough netrukus minės 100 metų jubiliejų – amžių, kurį pasiekia tik labai maža dalis žmonių. Pats jis ne kartą yra pabrėžęs, kad ilgo gyvenimo „paslaptis“ jam pirmiausia yra sėkmė, o ne vien disciplina ar išskirtinės dorybės.

Tokį požiūrį vis dažniau paremia ir mokslas: ilgaamžiškumą lemia ne vienas veiksnys, o genetinių savybių, aplinkos ir gyvenimo būdo kombinacija. Tyrėjai pabrėžia, kad net ir labai sveikai gyvenant, starto pozicijos skiriasi, nes paveldimumas turi didelę įtaką.

„Priežastis, kodėl dar esu darbingas, nėra kokia nors dorybė – greičiau sėkmė“, – yra sakęs Davidas Attenborough.

Genai svarbūs, bet ne viskas

Ilgaamžių tyrimuose dažnai kartojama mintis, kad iki garbaus amžiaus nuveda ne vien paveldimumas. Kai kurių mokslininkų vertinimu, sulaukti 90 metų gali padėti ir gyvenimo būdo pasirinkimai, tokie kaip mityba, judėjimas, rūkymo atsisakymas, miego kokybė ar streso kontrolė.

Vis dėlto kuo amžius didesnis, tuo stipriau išryškėja genetinis „filtras“. Tyrėjai, analizuojantys superilgaamžius, kelia prielaidą, kad sulaukti 110 metų dažniausiai pavyksta tik tiems, kurių genetinis rinkinys ypač palankus.

Gyvenimo trukmė per šimtmetį pasikeitė

Attenborough gimimo laikais vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Jungtinėje Karalystėje buvo gerokai trumpesnė nei šiandien. Pastaraisiais dešimtmečiais ilgaamžiškumą sustiprino medicinos pažanga, vakcinacija, geresnė infekcijų kontrolė, saugesnės darbo sąlygos ir išaugęs sveikatos raštingumas.

Demografinės tendencijos rodo, kad šimtamečių daugėja daugelyje išsivysčiusių šalių, nors jų dalis populiacijoje išlieka maža. Taip pat fiksuojama, kad vyrai, nors ir rečiau pasiekia 100 metų ribą nei moterys, pastaraisiais dešimtmečiais šį atotrūkį mažina.

Veikia ir „nematomi“ veiksniai

Mokslinėje literatūroje vis dažniau aptariama, kad geresnius senėjimo rodiklius gali lydėti socialinis aktyvumas ir aiškus gyvenimo tikslas. Vyresniame amžiuje tai siejama su mažesne kai kurių ligų rizika, lėtesniu funkcijų prastėjimu ir geresne psichologine savijauta.

Attenborough atvejis dažnai minimas kaip pavyzdys žmogaus, kuris išlaikė aktyvų darbo ritmą, nuolatinį smalsumą ir stiprų ryšį su savo veikla. Nors tai nėra garantija, tokie veiksniai gali būti svarbi bendro ilgaamžiškumo paveikslo dalis kartu su genetika ir atsitiktinumais.

„Sveikas senėjimas nėra vien ligų išvengimas – svarbu ir tai, kaip žmogus jaučiasi savo gyvenime“, – yra teigusi ilgaamžiškumo tyrimų autorė Paola Sebastiani.

Ekspertai pabrėžia, kad nėra vienos formulės, kaip sulaukti itin garbaus amžiaus, tačiau daugeliui žmonių realiausia nauda slypi kasdienėse, ilgalaikėse praktikose. Reguliarus judėjimas, subalansuota mityba, socialiniai ryšiai, profilaktiniai sveikatos patikrinimai ir žalingų įpročių atsisakymas statistiškai didina šansus senėti sveikiau, net jei genetika ne visada palanki.