Daugelis šiuos terminus painioja: vienas skirtumas tarp sociopato ir psichopato gali šokiruoti

Neretai kasdieniame kalbėjime žodžiai sociopatas ir psichopatas vartojami kaip sinonimai. Psichologijoje abu terminai siejami su antisocialiu asmenybės sutrikimu, tačiau tarp šių dviejų tipų yra svarbių skirtumų, kurie lemia ir jų elgesį, ir pavojingumą kitiems.

Klinikinėje diagnostikoje dažniausiai vartojamas terminas antisocialus asmenybės sutrikimas. Vis dėlto dalis specialistų siūlo skirti sociopatiją ir psichopatiją kaip du kraštutinius to paties spektro polius.

Elgesys: chaotiškas ar apskaičiuotas

Sociopatai paprastai yra impulsyvesni, labiau linkę į chaotišką, neplanuotą elgesį. Jie dažniau gyvena visuomenės paribyje, dažnai keičia darbus, gyvenamąją vietą, sunkiai laikosi taisyklių ir įsipareigojimų.

Neradę legalaus būdo užsidirbti, sociopatai gali imtis apgaulių, vagysčių, smulkesnių sukčiavimo schemų. Istoriniu pavyzdžiu minimas sukčius Charlesas Ponzi, kurio vardu pavadintos finansinės piramidės.

Psichopatų elgesys, priešingai, gerokai labiau apskaičiuotas. Jie dažnai būna gerai išsilavinę, geba ilgai išlaikyti darbą ir sėkmingai prisitaikyti prie socialinių normų, bent jau išoriškai.

Tyrimai rodo, kad daugiau psichopatinių bruožų aptinkama tarp vadovų, teisininkų, chirurgų, policijos pareigūnų, taip pat tarp kai kurių pardavėjų ar viešojo maitinimo sektoriaus darbuotojų.

Empatija ir santykiai su žmonėmis

Sociopatai išlaiko silpną, bet vis dėlto egzistuojantį moralinį kompasą. Jie gali užmegzti ribotas emocines jungtis su keliomis artimomis figūromis, kartais pajusti empatiją siauruose kontekstuose.

Serijinio žudiko Gary Ridgway istorija dažnai minima kaip kraštutinis pavyzdys: jis metų metus žudė moteris, bet kartu gebėjo išlaikyti, žmonos žodžiais, „meilų ir rūpestingą“ santuokinį gyvenimą.

Psichopatams būdingas beveik visiškas emocinis šaltumas. Jie supranta, kokias emocijas turėtų jausti, bet realiai jų nepatiria, todėl gali skaudžiai žaloti kitus nejausdami kaltės ar gailesčio.

Psichiatras Hervey Cleckley dar XX amžiaus viduryje rašė, kad grožis, gėris, meilė ar siaubas psichopatui neturi tikros vidinės prasmės. Dėl to jie dažnai tampa puikiais manipuliatoriais, mokančiais įtikinamai vaidinti emocijas.

Kulto lyderis Jimas Jonesas atvirai deklaravo pasirengimą būti tuo, kuo jo sekėjai nori jį matyti – draugu, tėvu ar net dievu. Toks vaidmenų keitimas padėjo jam įtikinti šimtus žmonių kolektyviai nusižudyti.

Kilmė ir paplitimas

Manoma, kad sociopatija dažniau susiformuoja dėl aplinkos veiksnių, ypač vaikystės traumų, smurto ir apleistumo. Tai iš dalies išmoktas prisitaikymo būdas, paliekantis bent minimalią sąžinės ir empatijos liekaną.

Psichopatija labiau siejama su paveldimumu ir smegenų struktūros ypatumais. Tyrimai rodo sumažintą aktyvumą srityse, atsakingose už impulsų kontrolę, moralinius sprendimus ir empatiją.

Skaičiuojama, kad sociopatiškų asmenų gali būti apie 4 proc. visuomenės, o psichopatiškų – apie 1 proc. Nors dauguma jų nėra serijiniai žudikai, jų elgesys gali stipriai paveikti artimuosius, kolegas ir bendruomenes.

Kadangi diagnozuoti šiuos sutrikimus gali tik specialistai, susidūrus su ryškiai manipuliatyviu, agresyviu ir kaltės nejaučiančiu žmogumi, svarbu ne bandyti jį „perauklėti“, o pasirūpinti savo saugumu ir prireikus kreiptis pagalbos.