Daug keliaujate, bet nesijaučiate laimingi? Paaiškėjo netikėta tiesa apie jūsų kasdienybę
Turi lėktuvą, automobilį ir nuolat keliauji – bet ar tai iš tiesų reiškia didesnę laimę? Varšuvos universitete veikiančio tarpdisciplininio centro „EUROREG“ tyrėjai aiškinosi, kaip socialiniai skirtumai veikia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, kaip reikėtų projektuoti miestus, kad jos mažėtų, ir ar tokios investicijos gali realiai sumažinti aviacijos taršą.
Tyrėjų komandai vadovavo dr. Michałas Czepkiewiczius. Jie analizavo tiek kasdienį judumą miestuose, tiek tolimas keliones – šalies viduje ir į užsienį. Tyrimo rezultatai pristatyti ataskaitoje „Kas mus judina? Miestas, klimatas, mobilumas“, parengtoje remiantis Trijų miestų ir Poznanės aglomeracijų duomenimis.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad emisijos, kaip ir pats judumas, pasiskirsčiusios itin netolygiai. Tyrimo imtyje 10 proc. daugiausiai taršos generuojančių žmonių buvo atsakingi už maždaug 44 proc. visos su judėjimu susijusios emisijos. Dar ryškesni skirtumai matomi aviacijoje: aktyviausi 10 proc. keliautojų sukūrė net apie 68 proc. su skrydžiais susijusios taršos.
Vienas svarbiausių veiksnių – išsilavinimas. Daugiausiai emisijų generuoja aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, o mažiausiai – turintys pagrindinį ar profesinį išsilavinimą. Šie skirtumai ypač išryškėja tolimose kelionėse: geriau išsilavinę žmonės dažniau moka užsienio kalbas, labiau domisi pasauliu ir dažniau vyksta į užsienį. Prie to prisideda ir studijų laikotarpis, kai užmezgami tarptautiniai ryšiai, vėliau skatinantys dažnesnes keliones.
Tačiau didesnis mobilumas ir didesnės emisijos nebūtinai reiškia didesnį pasitenkinimą gyvenimu. Tyrėjai pažymi, kad žmonės, kurie dažniau vaikšto pėsčiomis ar važiuoja dviračiu ir gyvena arčiau centro, neretai jaučiasi patenkinti, nors jų emisijos mažos. Tuo metu daug keliaujantys – ypač automobiliu – dažnai patiria nuovargį, stresą ir frustraciją dėl spūsčių bei ilgo laiko, praleidžiamo kelyje.
Šeimose, auginančiose mažus vaikus, automobilis neretai tampa beveik standartu. Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad būtent automobilis yra saugiausia ir „natūraliausia“ transporto priemonė, ypač gimus vaikui.
Ataskaitoje išskiriamas ir lyčių aspektas: dažniau iš vyrų tikimasi, kad jie turės vairuotojo pažymėjimą ir automobilį, taip pat priims svarbiausius su šeimos transportu susijusius sprendimus. Tyrėjų teigimu, tai siejama su visuomenėje įsitvirtinusiais vyriškumo modeliais.
Nors oro transporto keleivių skaičius auga, skrydžiai vis dar nėra kasdienybė: tik apie 25 proc. tirtų miestų gyventojų buvo skridę lėktuvu per metus iki apklausos. Vis dėlto, ypač tarp jaunesnių žmonių, stiprėja nuostata, kad be skraidymo sunku pilnavertiškai išnaudoti atostogas ar plėtoti pomėgius.
Tyrėjai pastebi ir socialinį bei emocinį skraidymo aspektą: kelionės lėktuvu vis dažniau suvokiamos kaip patrauklaus gyvenimo būdo simbolis ir net pasididžiavimo priežastis, o jų nebuvimas kartais vertinamas neigiamai.
Šie tyrimai atlikti įgyvendinant projektą apie Lenkijos miestų gyventojų transporto įpročius ir jų poveikį klimatui. Projektą finansavo Nacionalinis mokslo centras.
