Britai bijo dėl savo tradicijų: viena medžiaga gali palikti lentynas be mėsos ir alaus

Londonas – kol pasaulis nerimauja dėl galimo naujo energijos kainų šoko, britai susitelkė į kur kas konkretesnę baimę: ar išliks legendinė britiška pinta. Ši įtampa, kaip teigiama, siejasi ir su Donaldo Trumpo sprendimų pasekmėmis.

Ketvirtadienį viešuose komentaruose Jungtinės Karalystės prekybos sekretorius Peteris Kyle’as turėjo raminti gyventojus dėl galimų alaus trūkumo scenarijų, mat didėja spaudimas anglies dioksido (CO2) tiekimui.

CO2 reikalingas ne tik gazuotiems gėrimams: jis svarbus ir maisto gamybai, sveikatos apsaugai, taip pat tam tikroms branduolinės pramonės grandims. Tiekimas tampa sudėtingesnis, nes karas su Iranu didina energijos sąnaudas, o tai mažina gamyklų, kuriose CO2 išgaunamas kaip šalutinis produktas, gamybos apimtis.

Trečiadienį laikraštis „The Times“ pranešė, kad Jungtinės Karalystės pareigūnai rengia atsarginius planus vadinamajam „pagrįstam blogiausiam scenarijui“ – jei Hormūzo sąsiaurio uždarymas sukeltų plataus masto CO2 trūkumą.

Vis dėlto įtampa dėl vidaus CO2 tiekimo prasidėjo dar iki dabartinio konflikto. Daug kritikos sulaukęs pernai su Vašingtonu sudarytas prekybos susitarimas smogė bioetanolio gamykloms – vienam svarbiausių CO2 šaltinių Jungtinėje Karalystėje. Dėl to šalis tapo labiau pažeidžiama būtent tada, kai pasaulinė pasiūla dar labiau įsitempė.

Po susitarimo užsidarė didžiausia Jungtinės Karalystės bioetanolio gamykla „Vivergo“ Hule, o „Ensus“ gamykla Tisaide sustabdė veiklą. „Ensus“ teigė, kad sprendimą „užkonservuoti“ gamyklą lėmė Jungtinės Karalystės ir JAV prekybos susitarimas, kurį Ovaliajame kabinete gyrė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Siekdama užkirsti kelią CO2 krizei, Jungtinės Karalystės vyriausybė praėjusį mėnesį skyrė 100 mln. svarų paramos paketą, kad „Ensus“ atnaujintų gamybą. Ketvirtadienį televizijai „Sky News“ P. Kyle’as aiškino, kad tai padaryta aiškiai dėl to, jog „bioetanolio gamybos šalutinis produktas yra CO2“.

Ministras pridūrė, kad net ir iki įtampos paaštrėjimo Artimuosiuose Rytuose buvo suprasta, jog būtina saugoti vidaus atsparumą kritiškai svarbioje tiekimo grandyje. Pasak jo, sprendimas atnaujinti gamybą buvo priimtas ankstyvoje konflikto fazėje, o dabar įmonė jau „veikia pilnu pajėgumu ir gamina CO2“. Jis ragino žmones gyventi įprastai – „mėgautis alumi, mėsa ir salotomis“.

„British Beer and Pub Association“ ketvirtadienį mėgino mažinti įtampą, teigdama, kad šiuo metu nežino apie jokias artėjančias problemas. Vis dėlto organizacijos atstovas nurodė, kad jie „išliks glaudžiame kontakte su vyriausybe“, jog galėtų laiku įvardyti rizikas ir ieškoti sprendimų dėl galimų CO2 tiekimo sutrikimų ar trūkumo.

Daug labiau nerimauja ūkininkai, kuriems CO2 būtinas gyvuliams apsvaiginti prieš skerdimą ir mėsai pakuoti.

„Šiuo metu turime reikšmingą skaičių kiaulių, kurios jau užstrigusios ūkiuose dėl skerdyklų problemų praėjusių metų pabaigoje“, – sakė „National Pig Association“ vyriausioji politikos patarėja Katie Jarvis.

„Nerimaujame, kad besitęsiantis karas Artimuosiuose Rytuose gali šią situaciją dar labiau paaštrinti“, – pridūrė ji, perspėdama apie „didžiules pasekmes“ gyvūnų gerovei ir finansiškai spaudžiamiems ūkininkams, kuriems tektų ilgiau laikyti ir šerti gyvulius, jei jie negalėtų judėti per tiekimo grandinę.

K. Jarvis palankiai įvertino planus laikinai atnaujinti „Ensus“ veiklą ir paragino ministrus, jei CO2 pradėtų trūkti, prioritetą skirti mėsos perdirbimo sektoriui.

„British Meat Processors Association“ vadovas Johnas Powellas taip pat sveikino gamybos atnaujinimą Tisaide, sakydamas, kad tai suteikia „šiek tiek daugiau saugumo, jei aplinkybės pasikeistų“.

Pasak jo, ilgalaikiam maisto saugumui „pageidautina turėti vidaus tiekimą“, tačiau kartu jis pabrėžė, kad šiuo metu „nėra jokio neatidėliotino susirūpinimo dėl maisto tiekimo“, o „CO2 tiekimas vis dar pilnai funkcionuoja“.

„Queen’s University Belfast“ maisto saugos profesorius Chrisas Elliottas teigė, kad dabartinė įtampa dėl CO2 atskleidžia pasikartojantį Jungtinės Karalystės gamybinės bazės pažeidžiamumą – ypač tokiose srityse kaip trąšų gamyba, kur CO2 taip pat susidaro kaip svarbus šalutinis produktas.

„Dabartinės situacijos rimtumą sustiprino ankstesni sprendimai, priimti per karą Ukrainoje ir po jo kilusią energetikos krizę, kai buvo uždarytos svarbios Jungtinės Karalystės trąšų gamyklos, o vyriausybė nesuteikė nuoseklios paramos, kad išlaikytų šiuos strategiškai svarbius vidaus pajėgumus“, – sakė jis.

„Tai, kad Jungtinė Karalystė dabar vėl susiduria su trūkumo rizika, leidžia manyti, jog vyriausybė iš CO2 krizės, kurią sukėlė karas Ukrainoje, išmoko nedaug – jei apskritai išmoko“, – pridūrė C. Elliottas.

Vyriausybės atstovas pareiškė, kad praėjusį mėnesį buvo imtasi ryžtingų veiksmų stiprinant kritiškai svarbų CO2 tiekimą laikinai atnaujinant „Ensus“ bioetanolio gamyklos veiklą Tisaide, taip pat tęsiamas glaudus darbas su verslo organizacijomis, siekiant sušvelninti Artimųjų Rytų įvykių padarinius.

„Pagrįsti blogiausio scenarijaus“ planai, anot atstovo, yra ekspertų naudojamas planavimo įrankis ir „nereiškia ateities įvykių prognozės“.

Taip pat skelbiama, kad svarstomos naujos galios galėtų apimti importo ir eksporto ribojimus, apribojimus paslaugoms bei investicijų srautams.

Pranešama, jog Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas atkirto, kad nepasiduos JAV prezidento grasinimams. Tai, anot apžvalgininkų, suteikia retą aiškumo akimirką vis labiau įtemptame vadinamųjų „ypatingų santykių“ etape.

Tuo metu Jungtinės Karalystės jautienos sektorius vis dar piktinasi, kad Londonas derybose su Kanbera esą neužėmė griežtesnės pozicijos.