Brangiausia Europos bendrovė žlugo greičiau, nei kas nors tikėjosi: kas pražudė „Nokia“?

Prieš du dešimtmečius „Nokia“ vardas daugeliui buvo tapęs mobiliuoju telefonu. Bendrovė valdė apie 40 proc. pasaulinės rinkos, jos modeliai 3310 ar 1100 tapo kultiniais, o korporacija buvo vertinama daugiau kaip 270 milijardų eurų ir laikyta brangiausia Europoje. Vis dėlto per mažiau nei dešimtmetį šis milžinas neteko lyderio pozicijų ir galiausiai pasitraukė iš telefonų verslo.

„Nokia“ istorija rodo, kad rinkas keičia ne vien konkurentai, o pasikeitusios žaidimo taisyklės. Ilgus metus įmonė laimėdavo todėl, kad puikiai valdė gamybos mastą, tiekimo grandines ir aparatūros inžineriją. Tačiau kai telefonas iš ryšio priemonės tapo programinės įrangos platforma, tos stiprybės nebeužteko.

Iš techninio įrenginio į kasdienį įprotį

Devintajame dešimtmetyje rinkoje dominavo stambūs ir brangūs „Motorola“ telefonai. „Nokia“ pasirinko kitokį kelią – mažesni, lengvesni aparatai su ilgesniu baterijos veikimu ir pritaikyti kasdieniam naudojimui. Pereinama nuo vien balso prie SMS, o vėliau – prie duomenų perdavimo.

Didelį šuolį lėmė ir ankstyvas statymas už GSM standartą, leidusį naudotis telefonu skirtinguose tinkluose ir šalyse. Tai suteikė „Nokia“ masto ekonomiją ir leido pasiūlyti modelius kiekvienam biudžetui – nuo paprastų darbo telefonų iki mados aksesuarais tapusių aparatų.

Kai vertė persikėlė į programinę įrangą

Perėjimą į išmaniųjų telefonų erą žymėjo „Apple“ pristatytas „iPhone“ 2007 metais. Tai nebuvo dar vienas aparatas – atsirado programėlių parduotuvė, kūrėjų bendruomenės ir ekosistema, kurioje vertę kuria ne tik gamintojas, bet ir tūkstančiai išorinių kūrėjų.

„Nokia“ turėta „Symbian“ sistema buvo sukurta ankstesnei, funkcinių telefonų kartai. Ji buvo optimizuota spartai ir taupiam resursų naudojimui, tačiau sunkiai prisitaikė prie lietimui jautrių ekranų ir sudėtingų programėlių. Bendras valdymas su kitais gamintojais dar labiau lėtino sprendimus ir naujų funkcijų diegimą.

Viduje didėjo įtampa: aukščiausia vadovybė žinojo apie „iPhone“ grėsmę, tačiau ilgai tikėjo, kad atsakomasis produktas tuoj bus parengtas. Kritinė informacija sunkiai keliavo aukštyn, o kultūra ne skatino pripažinti problemas, bet jas nutylėti.

Nesėkmingas statymas ant „Microsoft“

2011 metais „Nokia“ priėmė lemtingą sprendimą atsisakyti savo platformų ir pereiti prie „Microsoft“ „Windows Phone“. Naujoka išsiskyrė patrauklia sąsaja, tačiau neturėjo svarbiausio – programėlių ekosistemos ir kūrėjų palaikymo.

Vartotojai rinkosi „Android“ ir „iOS“, nes ten rasdavo banko, socialinių tinklų, žaidimų ir kitų kasdien reikalingų programėlių. Norėdama prisivilioti kūrėjus, „Nokia“ juos tiesiogiai skatino pinigais, tačiau tai nesukūrė tvarios bendruomenės. Po kelerių metų „Windows Phone“ dalis sumenko, o „Nokia“ telefonų verslo vertė smuko.

2014 metais bendrovė už kiek daugiau kaip 5 milijardus eurų pardavė mobiliųjų telefonų padalinį „Microsoft“. Taip simboliškai baigėsi laikotarpis, kai „Nokia“ apibrėžė, kas yra mobilusis telefonas. Tačiau įmonė neliko istorija – jos tinklų įrangos verslas tapo pagrindu naujam etapui, orientuotam į 5G ir ateities ryšio technologijas.