Barščiai, šliužai ir rykštenės: kodėl jų kontrolė tampa vis sudėtingesnė?
Vilniaus rajono savivaldybėje surengti invazinių rūšių reguliavimo mokymai seniūnijų specialistams. Juose aptarti praktiniai veiksmai, kaip greičiau identifikuoti židinius, pasirinkti tinkamus naikinimo metodus ir užtikrinti tęstinę kontrolę bei prevenciją.
Renginį atidaręs vicemeras Algis Vaitkevičius pabrėžė, kad invazinės rūšys plinta greitai, todėl vienkartinės akcijos neduoda ilgalaikio efekto. Pasak savivaldybės, rezultatus lemia nuoseklus institucijų darbas ir gyventojų įsitraukimas, ypač tvarkant privačias teritorijas.
„Jei delsime, rytoj mokėsime kur kas didesnę kainą – nyks vietinės kilmės biologinė įvairovė, retos bei saugomos rūšys“, – sakė Vilniaus rajono vicemeras Algis Vaitkevičius.
Barščių, rykštenių ir šliužų kontrolė
Aplinkos ministerijos atstovė Kristina Jankauskaitė mokymuose akcentavo, kad Sosnovskio ir Mantegacio barščių naikinimo sėkmę dažniausiai lemia laikas ir metodo parinkimas. Viena iš pabrėžtų praktinių taisyklių: po cheminio apdorojimo augalų negalima šienauti, kol jie visiškai nesunyks, nes taip gali būti sumažinamas priemonių efektyvumas.
Taip pat aptartos ir kitos dažnai Lietuvoje fiksuojamos invazinės rūšys, tarp jų ispaninis arionas, didžioji rykštenė ir bitinė sprigė. Pastaroji ypač sparčiai plinta pakrančių buveinėse ir, nors vizualiai patraukli, stelbia vietinę augaliją bei keičia natūralių ekosistemų struktūrą.
Praktinę patirtį pristatė kenkėjų kontrolės įmonės UAB „Naikinta“ vadovas Domas Zastartas, apžvelgęs 2024 metais Bukiškio gyvenvietėje vykdytus ispaninio ariono kontrolės darbus. Per 7 mėnesius stebėta ir tvarkyta apie 19 hektarų teritorijos, iš jų 17 hektarų taikytas cheminis apdorojimas, taip pat atlikta 192 valandos rankinio rinkimo ir 96 valandos gaudyklių priežiūros bei duomenų surinkimo.
Mokymuose pabrėžta, kad invazinių rūšių kontrolė dažnai žlunga ten, kur lieka netvarkomi sklypai, neprižiūrimas kompostas ar paliekamos žaliosios atliekos. Tokios vietos tampa nuolatiniais židiniais, iš kurių rūšys vėl plinta į sutvarkytas teritorijas, todėl gyventojų elgsena laikoma esminiu sėkmės veiksniu.
Teisiniai reikalavimai ir INVA sistema
Mokymų dalyviams pristatyta invazinių rūšių teisinė bazė ir aktualūs sąrašai. Nurodyta, kad Lietuvoje invazinių rūšių sąraše yra 35 gyvūnų ir augalų rūšys, o Europos Sąjungos mastu – 114; 2025 metais ES sąrašas papildytas dar keturiomis rūšimis.
Kaip viena svarbiausių praktinių priemonių paminėta invazinių rūšių informacinė sistema INVA, skirta fiksuoti radavietes ir stebėti plitimą. Mokymuose akcentuota, kad kokybiški duomenys leidžia tiksliau planuoti naikinimo darbus, vertinti priemonių poveikį ir išvengti situacijų, kai kontrolė vykdoma fragmentiškai.
Taip pat pristatytas Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas, kuriuo numatyta invazines rūšis naikinti ir kontroliuoti daugiau nei 1 600 hektarų plote. Projekte dalyvaus ir dvi Vilniaus rajono seniūnijos: Dūkštų ir Paberžės, kuriose bus tęsiami Sosnovskio barščio tvarkymo darbai.
Prevencija, atliekos ir savivaldybės taisyklės
Mokymų pabaigoje aptarti žaliųjų atliekų tvarkymo ir kompostavimo reikalavimai bei galimybės naudotis regioninėmis atliekų surinkimo aikštelėmis. Pabrėžta, kad netinkamai tvarkomos žaliosios atliekos gali prisidėti prie invazinių augalų platinimo, jei su jomis pervežamos sėklos ar augalų dalys.
Viešosios tvarkos skyriaus atstovai pristatė atnaujintas švaros ir tvarkymo taisykles Vilniaus rajone. Jose numatyta, kad sklypai turi būti tvarkomi ne rečiau kaip kartą per metus, o invazinių rūšių naikinimo tvarka apibrėžta aiškiau; už reikalavimų nesilaikymą gali grėsti administracinė atsakomybė.
Vilniaus rajono savivaldybė pabrėžia, kad invazinių rūšių valdymas yra ilgalaikis procesas, kuriame svarbiausi trys elementai: ankstyvas židinių aptikimas, teisingai parinktos priemonės ir nuolatinė priežiūra. Mokymų tikslas – kad šie principai taptų kasdiene seniūnijų praktika, o kontrolė būtų vykdoma vienodai visame rajone.
