Baltijos šalys gyvena greta karo, kuris niekada nebuvo oficialiai paskelbtas. Konfliktas be tankų ir raketų, bet su kibernetinėmis atakomis, sabotažo rizika ir nuolatiniu spaudimu pasienyje tampa kasdienybe Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Ekspertai šį reiškinį vadina hibridiniu karu – veiksmų rinkiniu, kai karinės, ekonominės, informacinės ir kibernetinės priemonės derinamos taip, kad būtų silpninamas oponentas, formaliai neperžengiant karo slenksčio.
Baltijos jūra – naujas frontas
Giliai po Baltijos jūros paviršiumi driekiasi tankus povandeninių elektros ir duomenų kabelių tinklas. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą fiksuota virtinė kabelių ir vamzdynų incidentų, kurie išaugino nerimą visame regione.
NATO reagavo sustiprindama jūrų patruliavimą ir stebėseną. Ypač atidžiai sekamas vadinamasis Rusijos šešėlinis tanklaivių laivynas, plukdantis naftą apeinant sankcijas, plaukiojantis po trečiųjų šalių vėliavomis ir dažnai neturintis draudimo.
Vienas tokių pavyzdžių – ilgam įstrigęs tanklaivis Suomijos įlankoje. Estų karininkai pabrėžia, kad neįprastai ilgas laivų stovėjimas netoli svarbios infrastruktūros kelia įtarimų dėl tikrųjų jų užduočių.
Hibridinis spaudimas sausumoje
Grėsmės neapsiriboja jūra. Latvijoje saugumo ekspertai įspėja, kad hidroelektrinės, tiltai ir geležinkeliai gali tapti sabotažo taikiniais. Dažniausiai tikimasi ne vieno didelio smūgio, o mažų incidentų grandinės, skirtos tikrinti reakciją ir kurti nestabilumo jausmą.
Įtampa persikėlė ir į oro erdvę. Į Latvijos, Lietuvos ir Estijos teritoriją nuklystantys kariniai dronai, kaip teigiama, dažnai būna nukreipti Rusijos elektroninės kovos priemonėmis. Tokie incidentai tiesiogiai paliečia vietos gyventojus ir verslą.
Latvijos pasienyje su Baltarusija esantis Liepborne dvaras, paverstas nedideliu viešbučiu, tapo hibridinio karo pasekmių simboliu. Po dronų aliarmų čia beveik sustojo užsakymai, turizmo sektorius kai kuriose vietovėse fiksuoja iki 60 proc. atšauktų rezervacijų.
„Mes viską investuojame į šią vietą ir tikime jos ateitimi. Todėl liekame. Čia yra mūsų namai“, – sakė viešbučio šeimininkė Nora Boisha Danilova.
Migracijos krizė kaip ginklas
Latvijos pasienyje su Baltarusija per kelis metus sustabdyta dešimtys tūkstančių bandymų neteisėtai kirsti sieną. Pareigūnai tai vertina kaip sąmoningai organizuotą spaudimo priemonę, kurioje migrantų srautai nukreipiami į Europos Sąjungos išorines sienas.
Organizuotos grupuotės per socialinius tinklus verbuoja vairuotojus, žadančius už vieną kelionę kelių tūkstančių eurų užmokestį, nors rizikuojama ilgamčiu įkalinimu. Taip išbandomas ne tik Latvijos, bet ir visos Europos Sąjungos gebėjimas kontroliuoti sienas.
Latvijos pareigūnai pripažįsta, kad visiškai pasirengti neįmanoma, tačiau akcentuoja nuolatinio mokymo ir pratybų svarbą. Tuo metu pasienio gyventojai, kaip Nora ir jos šeima, tampa tyliais atsparumo simboliais, kurių kasdienybė – geriausias atsakas į hibridinį spaudimą.
