Atveriami svarbiausi pasaulio naftos vartai: rinkos laukia, kas nutiks per artimiausias 60 dienų

Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimas dėl Hormūzo sąsiaurio atvėrimo jau pradeda keisti pasaulinės naftos rinkos nuotaikas. Tačiau, pasak derybose dalyvavusių ekspertų, tai tik preliminarus memorandumas, kurio sėkmė priklausys nuo tolesnių labai sudėtingų politinių sprendimų.

Memorandumas numato 60 dienų laikotarpį, per kurį turi būti suderintos pagrindinės detalės – nuo sankcijų atšaukimo iki saugaus laivybos koridoriaus atkūrimo viename svarbiausių pasaulio energetikos taškų.

Hormūzo sąsiauris ir kainų spaudimas

Per Hormūzo sąsiaurį paprastai keliauja apie penktadalis pasaulyje eksportuojamos naftos. Per pastaruosius keturis mėnesius tranzitas, ekspertų vertinimu, buvo kritęs iki maždaug 10 proc. įprasto lygio, nes karo veiksmai ir minos pavertė maršrutą itin rizikingu.

Pasak rinkos analitikų, katastrofiško šuolio iki 200 eurų už barelį išvengta dėl kelių veiksnių. Į rinką buvo išleista dalis JAV strateginių atsargų, išaugo gavyba Argentinoje, Brazilijoje, Kanadoje, Venesueloje ir Jungtinėse Valstijose, o Kinija pastaraisiais mėnesiais ryškiai sumažino importą.

Memorandumo nuostata per 30 dienų pradėti realiai atverti sąsiaurį, jei bus išminuota ir užtikrintas saugumas, turėtų toliau mažinti kainų spaudimą. Vis dėlto energetikos bendrovės sprendimus priims atsargiai – kiekvienas tankeris vis dar rizikuoja tapti konflikto įkaitu.

Sankcijų atšaukimas ir 300 mlrd. eurų fondas

Vienas politiškai jautriausių punktų – JAV pažadas nutraukti „visų rūšių“ sankcijas Irano atžvilgiu. Tai reikštų ne tik teisę oficialiai eksportuoti naftą, bet ir galimybę laisviau naudotis pajamomis iš šio eksporto.

Dar labiau diskutuojamas planas su regioniniais partneriais parengti iki 300 mlrd. eurų vertės investicijų paketą Irano infrastruktūros ir ekonomikos atkūrimui. Buvęs JAV derybininkas Richardas Nephew pabrėžia, kad tokia suma būtų skirta konkretiems projektams – pavyzdžiui, uostams ar vandens druskinimo įrenginiams – ir realiai veiktų tik pasiekus galutinį susitarimą.

Kol kas neaišku, kas tiksliai „išrašytų čekį“ ir kokiomis sąlygomis Iranas gautų šias lėšas. Tai dar vienas klausimas, kurį teks išspręsti per labai trumpą 60 dienų laikotarpį.

Kritika: per daug nuolaidų Iranui?

Didžiausia kritika memorandumui skamba dėl to, kad Teheranas, anot ekspertų, gauna daug, bet įsipareigoja nedaug. Iranas išlaiko raketų programą ir didelę dalį labiau praturtinto urano atsargų, o aiškūs įsipareigojimai branduolinės programos ribojimui atidedami ateičiai.

Nephew teigimu, lyginant su 2015 metais pasiektu bendru išsamiu veiksmų planu, dabartinis memorandumas yra daug nuolaidesnis Iranui ir suteikia didelę sankcijų lengvinimo naudą dar iki to, kol bus sutarta dėl tvirto, ilgalaikio branduolinio susitarimo.

Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad šalia JAV ir Irano faktiškai dalyvauja ir Izraelis, o dokumente minimas ir Libanas. Bet koks konflikto atsinaujinimas regione gali akimirksniu sugriauti trapų susitarimą ir vėl užblokuoti vieną svarbiausių pasaulio naftos vartų.