Atostogos daugeliui Lietuvos gyventojų tampa rimtu išbandymu piniginei. Net 78 proc. žmonių per jas išleidžia bent du kartus daugiau nei įprastą mėnesį, tačiau daugiau nei pusė atostogoms iš anksto visiškai netaupo.
„Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė ir daugiau nerimą keliančių finansinių įpročių. 40 proc. gyventojų vyktų atostogauti net turėdami neišmokėtą vartojimo paskolą, o dalies neatbaidytų net pradelsti mokėjimai ar didelės skolos.
Atostogų išlaidos išauga kelis kartus
Apklausos duomenimis, 52 proc. Lietuvos gyventojų per atostogas išleidžia maždaug dvigubai daugiau nei įprastą mėnesį. Dar 21 proc. išlaidos padidėja tris kartus, o 5 proc. – keturis ar net daugiau kartų.
Pats išlaidų padidėjimas nėra neįprastas. Atostogaujant atsiranda kelionių, apgyvendinimo, pramogų, maitinimo ir kitų kasdienybėje rečiau pasitaikančių išlaidų.
Problema prasideda tuomet, kai tokia suma nėra suplanuota iš anksto. Grįžus namo gali tekti mažinti kasdienes išlaidas, naudoti santaupas arba atidėti kitus finansinius planus.
Daugiau nei pusė atostogoms netaupo
Nors didžioji dalis gyventojų žino, kad per atostogas išleis gerokai daugiau, 52 proc. joms iš anksto visiškai netaupo. Didžiausia jų dalis – 49 proc. – keliones ir poilsį finansuoja iš einamųjų pajamų.
Dar 2 proc. gyventojų atostogoms skolinasi. 1 proc. apklaustųjų nurodė poilsį finansuojantys iš II pakopos pensijų fonduose atgautų lėšų.
Tarp iš anksto atostogoms taupančių gyventojų beveik 29 proc. tam pradeda ruoštis likus daugiau nei pusei metų. Penktadalis pinigus atideda likus 2–3 mėnesiams iki atostogų.
Atostogų neatšauktų net dėl skolų
Apklausa parodė, kad nemaža dalis žmonių poilsio neatsisakytų net tada, kai jų finansinė padėtis nėra stabili. Net 40 proc. respondentų vyktų atostogauti turėdami neišmokėtą vartojimo paskolą.
Panaši dalis kelionės neatsisakytų būdami skolingi draugams ar artimiesiems sumą, siekiančią iki vieno mėnesio pajamų. Dar 14 proc. vyktų į kurortą ar pažintinę kelionę net turėdami pradelstų mokėjimų.
Dešimtadalis apklaustųjų atostogautų net turėdami didelių skolų. Finansų specialistai tokius sprendimus vertina kaip rizikingus, nes trumpalaikis poilsis gali dar labiau apsunkinti ilgalaikę finansinę padėtį.
Kada atostogauti iš einamųjų pajamų nėra blogai?
„Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė pabrėžia, kad atostogų finansavimas iš einamųjų pajamų savaime dar nereiškia finansinių problemų. Svarbiausia – bendra žmogaus finansinė situacija.
Jeigu atostogų išlaidas galima padengti neatsisakant kitų svarbių tikslų ir neliečiant finansinio rezervo, toks pasirinkimas nebūtinai yra rizikingas. Situacija keičiasi, jeigu po kelionės nebelieka santaupų nenumatytiems atvejams.
Dar vienas pavojaus signalas – būtinybė po atostogų riboti būtinąsias išlaidas. Tokiu atveju pasirinktas poilsis greičiausiai buvo per brangus turimam biudžetui.
Po vasaros siūlo atlikti finansinę „inventorizaciją“
Pasibaigus atostogoms specialistė rekomenduoja įvertinti tikrąją savo finansų padėtį. Reikėtų patikrinti, kiek liko santaupų ir ar vasaros išlaidos nepakeitė anksčiau suplanuotų finansinių tikslų.
Taip pat verta įvertinti kredito kortelės ar kitus įsiskolinimus. Svarbu pasižiūrėti ir į artimiausių kelių mėnesių išlaidas, ypač jei rudenį laukia didesni suplanuoti pirkiniai.
Jeigu per vasarą išleista daugiau nei planuota, rekomenduojama kuo greičiau grįžti prie įprastos finansinės disciplinos. Tam gali prireikti laikinai sumažinti nebūtinus pirkinius, atkurti panaudotą rezervą ir vėl reguliariai taupyti ar investuoti.
Atostogų kaina neturėtų vytis kelis mėnesius
Vertinant praėjusią vasarą verta sau atsakyti ir į paprastą klausimą – ar pasirinktos atostogos iš tiesų atitiko finansines galimybes. Vien tai, kad kelionei pinigų užteko, dar nebūtinai reiškia, kad ji buvo finansiškai prieinama.
Jeigu dėl poilsio teko ištuštinti santaupas, atidėti kitus svarbius planus arba grįžus kelis mėnesius riboti išlaidas, kitoms atostogoms verta pradėti ruoštis anksčiau. Reguliariai atidedant net nedideles sumas, didesnė sezoninė išlaida tampa lengviau valdoma.
„Swedbank“ užsakymu reprezentatyvų tyrimą balandžio 18–28 dienomis atliko „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1021 respondentas, o rezultatai reprezentuoja 18–75 metų Lietuvos gyventojų nuomones ir vertinimus.
