Armėnija galutinai nusisuko nuo Rusijos? 50 lyderių Jerevane kuria naują Europos planą

Jerevane sekmadienį pradėjo rinktis beveik 50 valstybių lyderiai, atvykę į aštuntąjį Europos politinės bendrijos (EPC) susitikimą. Renginys vyksta geopolitinių pokyčių fone, o darbotvarkėje numatytos saugumo ir strateginės politikos temos.

Pirmadienį prie diskusijų prisijungs visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės, o dalis pokalbių, kaip tikimasi, bus skirta ir įtampoms tarp Jungtinių Valstijų ir Irano. Formatui būdingi tiesioginiai lyderių pokalbiai, kuriuose ieškoma bendrų sprendimų be ilgų procedūrų.

Į Jerevaną atvyko Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Susitikimui bendrai pirmininkaus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.

V. Zelenskis taip pat turėtų surengti dvišalius susitikimus paraštėse, nes EPC dažnai tampa platforma greitiems politiniams derinimams dėl paramos Ukrainai ir saugumo Europoje. Tokie susitikimai paprastai išnaudoja progą sutarti dėl praktinių sprendimų, kurie vėliau persikelia į ES ar NATO darbotvarkes.

Kanada EPC formate

Tarp svečių šį kartą išsiskiria Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, kurio dalyvavimas įvardijamas kaip pirmas kartas, kai šiame formate dalyvauja ne Europos valstybė. Tai sustiprina signalą, kad EPC vis labiau matomas kaip platesnės politinės koalicijos erdvė, o ne vien regioninis susitikimas.

„Europa ir Kanada yra daugiau nei bendraminčiai partneriai, kartu kuriame pasaulinį aljansą, ginantį taiką, bendrą gerovę ir daugiašališkumą“, – sakė António Costa.

M. Carney anksčiau yra akcentavęs, kad tarptautinės tvarkos stabilumas patiria lūžį, todėl vidutinės galios šalys turi glaudžiau telktis, gindamos tarptautinių taisyklių sistemą. Pastaraisiais metais Europos ir Kanados ryšiai įgavo papildomą pagreitį, ypač saugumo ir ekonominio atsparumo srityse.

EPC buvo įkurta 2022 metais po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, siekiant sukurti politinių ir strateginių diskusijų platformą platesnei Europai. Šiame formate dalyvauja ir ES narės, ir valstybės už bloko ribų, todėl jis dažnai pasitelkiamas jautrioms regioninėms temoms aptarti.

Armėnijos kelias arčiau ES

Jerevane taip pat laukiama dešimčių Europos lyderių pirmajame tokio tipo ES ir Armėnijos viršūnių susitikime. Armėnija tikisi, kad šis vizitas sustiprins jos ryšius su Europa ir padės aiškiau įtvirtinti politinį posūkį, kai šalis mėgina mažinti priklausomybę nuo Rusijos.

Armėnijos ir Rusijos santykiai pastaraisiais metais įtempti, o Jerevane kritikuota, kad Rusijos taikdariai neparodė ryžtingesnės laikysenos per konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu. Šis nepasitikėjimas tapo viena priežasčių, kodėl Armėnijos užsienio politika vis dažniau remiasi alternatyvų paieška.

„Armėnijai šis susitikimas su ES reiškia paprastą žinutę: mes esame čia ir esame pasirengę“, – sakė saugumo Pietų Kaukaze analitikė Olesya Vartanyan.

Premjeras N. Pašinianas šalies kryptį apibūdina kaip diversifikaciją, kai ryšiai plėtojami ir su Vakarais, ir su Rusija, tačiau prioritetai tampa lankstesni. Armėnija 2017 metais pasirašė išsamų partnerystės susitarimą su Europos Sąjunga, kuris sustiprino bendradarbiavimą prekybos ir kitose srityse.

Praėjusiais metais Armėnija priėmė teisės aktą, formaliai deklaruojantį ketinimą siekti narystės Europos Sąjungoje. Kovo mėnesį Armėnijoje viešėjusi už plėtrą atsakinga eurokomisarė Marta Kos pabrėžė, kad Armėnija ir ES dar niekada nebuvo taip arti, o dabartinis etapas gali tapti svarbiu atskaitos tašku tolesnėms deryboms.