Ar tai ramybė prieš audrą? Ambasadorius atskleidė, kodėl Persijos įlankoje dabar tvyro mirtina tyla
Persijos įlankos regione paliaubos kol kas laikosi, tačiau – vos vos. Jungtinės Karalystės ambasadorius Jungtiniuose Arabų Emyratuose Edwardas Hobartas sako, kad ši trapi pauzė yra vienintelis dalykas, skiriantis suvaldytą įtampą nuo naujo eskalacijos šuolio.
Interviu „Euronews“ diplomatas pabrėžė, kad svarbiausia – išsaugoti ugnies nutraukimą, nes tik tuomet atsiranda reali erdvė politiniams sprendimams.
„Svarbiausia tai, kad paliaubos vis dar galioja… mes neišspręsime karo, kol dar kovojame“, – sakė E. Hobartas.
Pasak jo, diplomatija neprasideda lygiagrečiai su aktyviais karo veiksmais – ji seka po jų. Todėl regionas dabar tarsi pakibęs siauroje erdvėje tarp kovų ir galimų derybų.
„Manau, kad dar nežinome… bet, žinoma, tikimės, jog tai yra pirmas žingsnis į tai, kas mus atves prie tvaraus sprendimo“, – kalbėjo ambasadorius.
Ar ši viltis virs ilgalaike taika, didžiąja dalimi priklausys nuo 33 kilometrų pločio vandens ruožo – Hormūzo sąsiaurio. Tai ne tik regioninis įtampos taškas, bet ir globalus spaudimo svertas, kuriuo keliauja reikšminga pasaulio naftos tiekimo dalis. Sąsiauriui užsidarius, pasekmės būtų greitos ir plačiai jaučiamos.
„Negalima lengvai kalbėtis, kai per Hormūzo sąsiaurį skrieja raketos“, – teigė E. Hobartas.
Šis skubos jausmas, pasak diplomato, jau formuoja Londono ir Abu Dabio dialogą – ypač per pastaruosius Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriaus ir Jungtinių Arabų Emyratų užsienio reikalų ministro pokalbius.
Saugumo bendradarbiavimas
E. Hobartas sako, kad derybose dėmesys buvo sutelktas į esamą regioninę situaciją ir Iraną, taip pat į kritinę būtinybę užtikrinti, kad Hormūzo sąsiauris vėl veiktų be trikdžių.
Už šių pokalbių slypi platesnis strateginis persiderinimas: stiprinamas saugumo bendradarbiavimas ir kartu kuriamos ilgalaikio atsparumo priemonės – nuo energetikos transformacijos iki finansinio saugumo.
„Sutarėme dėl bendradarbiavimo tarp mūsų šalių pagrindų“, – sakė ambasadorius, pabrėždamas, kad tai apima ne tik užsienio politiką ir gynybą, bet ir dirbtinį intelektą, energetikos perėjimą, kovą su tarptautiniu nusikalstamumu bei neteisėtais finansais.
Pasak jo, pastarieji išpuoliai nebuvo „eiliniai“ – jie žymėjo pavojingą lūžį, kuris, ambasadoriaus vertinimu, buvo precedento neturintis ir keliantis grėsmę gyvybėms.
Vis dėlto, anot E. Hobarto, padariniai galėjo būti dar skaudesni: Jungtinių Arabų Emyratų gynybos sistemos suveikė, o perimtų taikinių dalis, jo teigimu, siekė 95 proc.
Ambasadorius pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė laikosi apgalvotos pozicijos – teikti paramą, bet vengti eskalacijos.
„Tai nebuvo Jungtinės Karalystės karas… tačiau, ypač ginant Persijos įlankos šalis, mes sudarėme sąlygas JAV padėti paremti tą gynybą“, – sakė E. Hobartas.
Išliekanti rizika
Krizė paskatino ir platesnį tarptautinį susitelkimą. Jūrinis saugumas, anksčiau dažnai laikytas techniniu klausimu, tapo geopolitiniu prioritetu. Pasak ambasadoriaus, tikslas – kad būtų laikomasi jūrų teisės ir tarptautiniai laivybos keliai išliktų atviri.
Jis teigė, kad šią kryptį palaiko platus valstybių ratas – daugiau kaip 50 šalių esą prisidėjo prie pastangų remti laisvą laivybą Hormūzo sąsiauryje.
Vis dėlto, E. Hobarto vertinimu, esminė rizika niekur nedingo – ji tik suvaldyta, o ne pašalinta.
„Manau, kad rizika išlieka… ji mažesnė, kai nevyksta kovos ir yra galimybė kalbėtis“, – sakė ambasadorius.
Gyvenantiems Jungtiniuose Arabų Emyratuose tai reiškia atsargią normalybę: kasdienybė tęsiasi, tačiau išlieka suvokimas, kad situacija gali staigiai pasikeisti. Pasak diplomato, užsieniečiai šiuo metu gali gyventi įprastai, bet turėtų atidžiai sekti, ką skelbia vietos institucijos.
Jis pridūrė, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp raminančios žinutės ir realistiško atsako į neįprastą situaciją.
Žvelgiant plačiau, ambasadorius akcentavo, kad Jungtiniai Arabų Emyratai veikia regione, kurio visų procesų kontroliuoti negali, todėl esminis jų stiprybės šaltinis – gebėjimas prisitaikyti ir reaguoti. Anot jo, nepaisant spaudimo, šalies pagrindiniai pranašumai išlieka: geografinė padėtis ir atvira, verslui palanki aplinka.
Kol kas ši pusiausvyra laikosi.
