„Apple“ praranda pranašumą? Dirbtinio intelekto lenktynėse bendrovė susiduria su rimtais iššūkiais

„Apple“ dešimtmečius buvo laikoma bendrove, kuri diktuoja technologijų ateitį – nuo „iPhone“ iki planšetinių kompiuterių. Tačiau dirbtinio intelekto eroje ši pozicija akivaizdžiai susvyravo. Kol konkurentai pristato vis galingesnius modelius ir autonominius agentus, „Apple“ daugiausia kalba apie kamerų patobulinimus ir baterijos veikimo laiką.

Simboliu tapo „Siri“ istorija. Pristatytas kaip revoliucinis balsu valdomas asistentas, jis lenkė rinką keleriais metais. Šiandien, palyginti su „Google Assistant“ ar „Alexa“, „Siri“ dažnai atrodo ribotas, lėtas ir menkai suprantantis kontekstą.

Brangi priklausomybė nuo partnerių

Norėdama pasivyti, „Apple“ pasirinko bendradarbiavimo kelią – dalį užklausų perduoti „OpenAI“ sistemoms. Technologiškai tai patogu: vartotojas klausia „Siri“, ši jo balsą paverčia tekstu, o per programavimo sąsają užklausa keliauja į „OpenAI“ serverius, kurie grąžina atsakymą.

Tačiau kiekviena tokia sąveika kainuoja skaičiavimo išteklius, o šie matuojami žetonais. Kuo daugiau užklausų, tuo daugiau žetonų sunaudojama ir tuo didesnę sąskaitą gauna paslaugą perkantis partneris.

Turint omenyje, kad pasaulyje veikia apie 2,36 mlrd. „Apple“ įrenginių, net santykinai nedidelis užklausų skaičius per dieną gali virsti milžiniškais kaštais. Jei dalis tų užklausų būtų apmokama „OpenAI“, metų pabaigoje suma galėtų priartėti prie dešimčių milijardų eurų.

Tradiciškai programinės įrangos versle, augant vartotojų skaičiui, vieneto savikaina krenta. Dirbtinio intelekto paslaugoms dažnai nutinka priešingai – kuo daugiau naudojimo, tuo brangiau tenka mokėti už skaičiavimo resursus.

Kuo skiriasi „Google“ ir „Microsoft“

„Microsoft“ šioje dėlionėje turi reikšmingą dalį „OpenAI“ ir savo „Azure“ debesiją, kurioje veikia modeliai. Taip dalis išlaidų grįžta atgal kaip pajamos. „Google“ žengė dar toliau – ji kuria savo modelius, turi nuosavus duomenų centrus ir specializuotus tensorinius procesorius.

Vadinasi, „Google“ valdo beveik visą dirbtinio intelekto grandinę – nuo lustų iki galutinės paslaugos vartotojui. „Apple“ daugeliu atvejų lieka tik „stiklu“, per kurį pasiekiamas kitų sukurtas intelektas.

Ši situacija primena „BlackBerry“ istoriją. Tuomet ši bendrovė pasikliovė saugumu ir klaviatūra, kai rinka jau perėjo prie lietimui jautrių ekranų ir programėlių ekosistemų. Po kelerių metų „BlackBerry“ iš rinkos lyderės tapo verslo mokyklų pavyzdžiu, kaip praleista revoliucija gali kainuoti verslą.

Ar „Apple“ dar gali atsitiesti?

„Apple“ bando kurti atsvarą: paprastesnėms užduotims – teksto santraukos, pranešimų rūšiavimas – ji žada naudoti įrenginyje veikiantį dirbtinį intelektą, sudėtingesnėms – savo debesiją. Tik dalis ypač sudėtingų užklausų būtų perduodama „OpenAI“.

Taip siekiama sumažinti kaštus ir išsaugoti privatumo pažadą. Tačiau išlieka strateginis klausimas – kas iš tikrųjų valdys „protingąjį sluoksnį“ virš operacinių sistemų. Jei vartotojai svarbiausiais klausimais kreipsis į debesyje veikiantį asistentą, jiems gali pasidaryti nesvarbu, kokį telefoną jie laiko rankoje.

„Apple“ dar turi milžinišką ekosistemą, prekės ženklo galią ir milžiniškus grynųjų pinigų rezervus. Tačiau dirbtinio intelekto eroje vien to neužteks. Jai teks apsispręsti, ar būti tik elegantišku langeliu į kitų sukurtą protą, ar pačiai vėl imtis formuoti ateitį.