Pavojus halumio sūriui: dėl mirtino viruso Kipro ūkininkai ruošiasi naikinti ištisas bandas

Siekiant suvaldyti mirtiną gyvulių ligos protrūkį ir apsaugoti garsųjį halumio sūrį, Kipro ūkininkai teigia esantys pasirengę imtis kraštutinių priemonių – net sunaikinti ištisas bandas. Tačiau tam, jų teigimu, būtinas vienas dalykas: kad taip pat elgtųsi ir Turkijos kontroliuojamos salos dalies ūkininkai.

Virusui, sukeliančiam labai užkrečiamą snukio ir nagų ligą, 180 kilometrų demilitarizuota zona, nuo 1974 m. skirianti Kipro Respubliką nuo šiaurinės salos dalies, neegzistuoja. Vis dėlto priemonės, kaip stabdyti ligą, skiriasi priklausomai nuo to, kurioje vadinamosios Žaliosios linijos pusėje esi. Kipro Respublikoje taikomi ES reikalavimai: jei bent viename ūkyje nustatoma infekcija, įsakoma išskersti visą bandą. Šiaurinė salos dalis tokių įpareigojimų neturi.

Kipro žemės ūkio organizacijos ir institucijos pabrėžia, kad be suderintų veiksmų su turkų kipriečiais ligos suvaldyti nepavyks.

„Kipras yra vienas vienetas; tai ganyklų sala; aplinkos, saulės ir oro neįmanoma padalyti – visa yra viena“, – teigė bendrovės „Cyprus Cooperative Company“ vadovas Panikos Chambas. Pasak jo, „esame vienas kiemas, todėl visiems turi galioti tos pačios taisyklės“.

Snukio ir nagų ligos protrūkis kelia grėsmę visam salos gyvulininkystės sektoriui ir gali sujaukti halumio gamybą. Per metus pagaminama daugiau nei 45 tūkst. tonų šio sūrio, iš kurių apie 42 tūkst. tonų eksportuojama. Halumis yra antra pagal dydį Kipro eksporto prekė: pernai jo vertė siekė 345 mln. eurų.

Halumio gamyba spaudimą jautė ir anksčiau. Apie 80 proc. Kipre pagaminamo pieno panaudojama būtent šiam sūriui. Tradiciškai halumis gaminamas iš avių ir ožkų pieno mišinio – tokią receptūrą patvirtina ir neseniai suteiktas saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) statusas, skirtas užtikrinti autentiškumą ir didinti ES produktų vertę.

Gamintojai sako, kad sektorius jau buvo patekęs į gamybos krizę: sūrininkams trūksta avių ir ožkų pieno, kad patenkintų paklausą, todėl dažnai gręžiamasi į karvės pieną. Nors SKVN taisyklės tokią praktiką vertina nepalankiai, ji vis tiek leidžiama.

Kol kas, anot Kipro institucijų ir sūrininkų, halumio eksportas, regis, nenukentėjo – su viena sąlyga: jei snukio ir nagų ligos plitimas bus sustabdytas. Pažymima, kad pats virusas nekelia pavojaus sūrio saugai.

Didžiausią nerimą kelia masinis gyvulių naikinimas, sako Kipro sūrininkų asociacijos atstovas Michalis Koullouros. „Jei bus išskersta daug gyvulių, neteksime pieno, o halumio gamyba neišvengiamai bus paveikta“, – pabrėžė jis.

Snukio ir nagų liga (SNL) pažeidžia porakanopius – galvijus, avis, kiaules ir ožkas. Ji sukelia pūslelines žaizdas burnoje ir ant kojų. Nors žmonėms liga nepavojinga, gyvulių populiacijoms ji gali turėti pražūtingų pasekmių ir sukelti didžiulių ekonominių nuostolių. Jungtinėje Karalystėje 2001 m. protrūkis smarkiai nusiaubė žemės ūkį: buvo paveikta daugiau nei 2 tūkst. ūkių, o paskersta per 6 mln. gyvulių.

Pirmasis atvejis Kipre užfiksuotas šiaurinėje salos dalyje gruodžio 16 d., o Kipro Respublikos institucijos mano, kad liga į šiaurę pateko iš kaimyninės Turkijos. Pietinėje dalyje protrūkis nustatytas vasario 20 d., o nuo tada, skaičiuojama, paveikta apie 5,5 proc. gyvulių.

Ūkininkai Kipro Respublikoje baiminasi, kad dėl nesuderintų priemonių šis skaičius tik augs.

Kipras padalytas į turkų kipriečių šiaurę ir graikų kipriečių pietus nuo 1974 m., kai Turkijos pajėgos įsiveržė po Graikijos remto perversmo. Ankara nepripažįsta Kipro Respublikos, kuri yra ES narė ir tarptautiniu mastu laikoma vienintele suverenia valdžia visoje saloje. Šiaurinę dalį pripažįsta tik Ankara.

Praėjus daugiau nei pusei amžiaus, konfliktas atsispindi ir taisyklėse, taikomose kovojant su gyvulių ligomis. Turkijos institucijos šiaurėje pasirinko valdymą vien vakcinomis. Tačiau skiepijimas visiškai neužkerta kelio plitimui, o ES gairės nurodo, kad vakcinacija turėtų būti taikoma tik kaip laikina priemonė, laukiant galimo užkrėstų ar galimai užkrėstų gyvulių naikinimo.

„Beveik pusė salos su virusu tvarkosi visiškai kitaip nei mes – vien skiepais“, – sakė Kipro ūkininkų sąjungos Nikosijos apygardos sekretorius Thomas Thoma. „Nei mes, nei ES to nekontroliuojame“, – pridūrė jis.

Abi pusės tvirtina norinčios bendradarbiauti, tačiau kaltina viena kitą nenoru susitarti. Turkų kipriečių lyderis Tufanas Erhürmanas pareiškime teigė, kad, atsiradus SNL, informacija buvo dalijamasi skaidriai, nieko neslepiant, o šiaurės pareigūnai net perdavė vakcinų pietų pusei.

„Tikimės, kad pietuose bus laikomasi tokio pat požiūrio: veiks atitinkamų pareigūnų komitetai, bus užtikrintas reguliarus informacijos apsikeitimas, darbas vyks orientuojantis į rezultatą, o kasdieniai klausimai bus sprendžiami be politinių motyvų“, – sakė jis.

Šiaurinės dalies pareigūnas taip pat nurodė, kad masinis gyvulių naikinimas nėra atmetamas, tačiau sprendimas dar svarstomas.

Kipro vyriausybė kreipėsi į Briuselį, prašydama sušvelninti reikalavimą dėl bandų naikinimo, argumentuodama, kad jis faktiškai taikomas tik pusei salos. Prašymas buvo atmestas.

„Jei nesiimsime veiksmų ir leisime ligai plisti, užkrėsta gali tapti visa sala – tai reikštų, kad netektume visų gyvulių. Mes negalime to leisti“, – per neseną vizitą Kipre sakė gyvūnų gerovės komisaras Oliver Várhelyi, pabrėždamas, kad galimai paveiktų bandų naikinimas yra vienintelė išeitis.

ES turi tam tikrų svertų Turkijos kontroliuojamoje teritorijoje: bendruomenė kasmet gali gauti apie 30 mln. eurų iš ES biudžeto ir nuo 2006 m. jau yra gavusi apie 728 mln. eurų paramos.

„Briuselis turi įsikišti ir priversti juos įgyvendinti ES taisykles“, – sakė Kipro visos šalies žemės ūkio sąjungos vadovas Christos Papapetrou. Jo teigimu, net jei pietuose liga bus išnaikinta, įvežus naujus vakcinuotus gyvulius virusas vis tiek gali likti šiaurėje, o pietinė dalis vėl užsikrės.

Paradoksalu, tačiau matomiausia ES pagalba šiaurėje – vakcinos, kurių, ES vertinimu, nepakanka pietuose. Vasario mėnesį Europos Komisija Kiprui nusiuntė 500 tūkst. vakcinos dozių naudojimui Turkijos kontroliuojamoje salos dalyje.

Kipro Respublikos ūkininkai ėmėsi protestų. Praėjusį mėnesį, pavyzdžiui, ūkininkai susirinko prie prezidento rūmų atsinešę karstą.

Laiške prezidentui veisėjai rašė: „Reikalaujame nutraukti sveikų ir jokių simptomų nerodančių gyvūnų skerdimą. Aklas protokolų taikymas, kai į skerdyklą siunčiamos ištisos bandos, nors gyvuliai net neserga, yra ekonominis ir etinis nusikaltimas.“