Prie Fidžio aptikta sala glumina mokslininkus: jai 1200 metų, bet ji sukurta žmonių

Ne paslaptis, kad Žemėje vis dar yra vietų, kur žmogus nėra iki galo įžengęs ar jų nuodugniai nesužymėjęs. Tai dar kartą patvirtino netoli Fidžio aptiktos nedidelės salos tyrimai. Mokslininkus nustebino išvada, kad sala susiformavo maždaug prieš 1200 metų ir, panašu, ne natūraliai, o dėl žmonių veiklos.

Sala yra netoli Vanua Levu. Ilgą laiką ji niekuo neišsiskyrė: apsupta mangrovių ir iškilusi vos keliasdešimt centimetrų virš jūros lygio, atrodė kaip įprasta pakrantės kraštovaizdžio dalis. Vis dėlto išsamesni tyrimai parodė, kad jos sandara – neįprasta.

Atliktos ekspertizės atskleidė, kad net 70–90 proc. salą sudarančios medžiagos sudaro valgomųjų moliuskų kriauklės. Tai – senųjų regiono gyventojų maisto atliekos, kurios šimtmečiais buvo sistemingai kaupiamos vienoje vietoje.

Radiokarboninis mėginių datavimas rodo, kad šis procesas prasidėjo maždaug VIII amžiuje. Per kelis šimtmečius žmonės apdorodavo didžiulius kiekius vėžiagyvių ir moliuskų, o kriauklės pamažu sluoksniavosi, galiausiai sudarydamos stabilią struktūrą, iškilusią virš vandens. Nors panašūs reiškiniai mokslui žinomi, šiuo atveju išskirtinis mastas: salos plotas siekia apie 3000 kv. metrų.

Iš pradžių tyrėjai svarstė ir alternatyvų paaiškinimą – kad sala galėjo susiformuoti dėl galingo gamtos reiškinio, pavyzdžiui, cunamio, kuris būtų surinkęs kriaukles nuo jūros dugno ir supylęs jas vienoje vietoje. Tačiau detali nuosėdų analizė šios teorijos nepatvirtino. Nebuvo aptikta cunamiui būdingo sluoksnių išsidėstymo, o tai, kad visos kriauklės priklausė valgomoms rūšims, dar aiškiau rodo žmogaus veiklą.

Vietoje taip pat rasta keramikos fragmentų, kurie papildomai patvirtina žmonių buvimą. Įdomu tai, kad neaptikta žuvų kaulų ar įrankių, todėl manoma, jog sala nebuvo nuolatinė gyvenvietė. Greičiausiai tai buvo specializuotas maisto apdorojimo taškas, į kurį aplinkinių vietovių gyventojai atvykdavo ruošti ir vartoti moliuskus.

Mokslininkai spėja, kad ši vieta galėjo būti susijusi su Lapitų kultūra – pirmaisiais Fidžio salų kolonistais, garsėjusiais jūrinėmis tradicijomis ir savita keramika. Jei ši hipotezė pasitvirtins, atradimas taps dar vienu įrodymu, kokį reikšmingą poveikį šios bendruomenės darė regiono aplinkai. Be to, tokia sala galėjo turėti įtakos ir vėlesniems pakrantės kraštovaizdžio pokyčiams.

Šaltinis: „Geoarchaeology“