Keisti sprendimai dėl pinigų: kokie nepastebimi ženklai išduoda demencijos pradžią?
Demencija – tai sindromas, sukeliantis kognityvinių funkcijų sutrikimus, pirmiausia – atminties ir mąstymo pokyčius. Vis dėlto naujesni tyrimai rodo, kad liga veikia ne vien atmintį: progresuojantys pakitimai smegenyse gali turėti įtakos ir kitiems sveikatos bei elgesio aspektams, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo susiję su kognityviniais sutrikimais, rašo „Daily Express“.
Ankstyvose ligos stadijose simptomai neretai klaidingai priskiriami įprastam senėjimui. Tai gali būti suprastėjusi koncentracija ar smulkių dalykų užmiršimas, kuris laikui bėgant ima kartotis vis dažniau. Specialistai pabrėžia: jeigu tokie požymiai tampa reguliarūs, tai gali būti signalas neatidėlioti ir pasitarti su gydytoju. „Alzheimer’s Research UK“ ragina atidžiai stebėti savo bei artimųjų savijautą, nes nuolatiniai atminties ar kitų kognityvinių funkcijų sutrikimai turėtų būti įvertinti medikų.
Remiantis „Alzheimer’s Research UK“ informacija, Alzheimerio liga ir kitos demencijos formos gali pažeisti priekines smegenų skiltis, kurios atsakingos už kritinį mąstymą, gebėjimą įvertinti veiksmų pasekmes ir atpažinti sukčiavimą.
Dėl to dar ankstyvose stadijose žmogus gali pradėti priimti rizikingus, nelogiškus sprendimus, kurie jam anksčiau nebuvo būdingi. Tokie pokyčiai gali turėti rimtų pasekmių finansiniam stabilumui ir asmeniniam saugumui.
Ligai progresuojant, kai kurie žmonės ima apleisti kasdienę buitį: nebesirūpina namų švara, asmens higiena, kasdienėmis užduotimis. Tiesa, pavieniai nesklandumai – pavyzdžiui, kartą pamirštas mokėjimas ar epizodinis neatidumas – dažniau būna natūralaus senėjimo, o ne sunkios ligos požymis.
Dar vienas dažnai neįvertinamas signalas – socialinė izoliacija. Kai žmogui tampa sunkiau prisiminti vardus, parinkti reikiamus žodžius ar sklandžiai palaikyti pokalbį, jis gali pradėti vengti bendravimo, bijodamas nejaukių situacijų ar klaidų. Tai didina atskirtį ir gali bloginti gyvenimo kokybę. Specialistai pabrėžia, kad artimųjų palaikymas ir socialinis kontaktas yra svarbūs psichinei gerovei, ypač gyvenant su demencija.
