Nauja mitybos banga užkariauja internetą: specialistai įspėja apie didžiausią klaidą

Iš pradžių socialiniuose tinkluose dominavo baltymai, o dabar jų vietą vis dažniau užima skaidulos. „Maxxing“ – perdėto optimizavimo – mąstysena įsiskverbė į kasdienę mitybą: sveikatingumo influenceriai tikina, kad kuo daugiau tam tikrų maistinių medžiagų, tuo daugiau energijos, geresnė savijauta ir net esą „atnaujintas“ žarnynas.

Tokios virusinės dietų tendencijos daro įtaką ne tik žmonių pasirinkimams, bet ir tam, ką gamina bei reklamuoja įmonės. Tačiau mitybos specialistai klausia paprastai: ar tai iš tiesų sveika?

„Proteinmaxxing“ idėja remiasi teiginiu, kad baltymų niekada nebus per daug. Baltymai, esantys mėsoje, pieno produktuose, riešutuose ir kituose produktuose, yra būtini daugeliui organizmo funkcijų – nuo audinių atstatymo iki imuninės sistemos veiklos. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad „daugiau“ nebūtinai reiškia „geriau“.

Tuo pat metu skaidulos, panašu, tampa kitu didžiuoju interneto hitu. Socialiniuose tinkluose populiarėja žinutės, raginančios jų vartoti kuo daugiau – esą taip ilgiau išliksite sotūs ir „viskas veiks reguliariau“. Tokiuose vaizdo įrašuose neretai demonstruojami dubenys su čija sėklomis, avižomis ar kitais skaidulų šaltiniais.

Į tai sureagavo ir rinka: jei produktą galima nusipirkti, didelė tikimybė, kad atsiras ir „pagerinta“ jo versija su papildomais baltymais. Net ir itin saldūs pusryčių dribsniai neretai akcentuoja padidintą baltymų kiekį.

Prie skaidulų bangos jungiasi ir didžiosios įmonės – „PepsiCo“ ir „Nestle“, taip pat naujesnės bendrovės, tokios kaip „Olipop“. Jos išryškina skaidulų kiekį prebiotiniuose gėrimuose, užkandžiuose ar kituose produktuose.

„Manau, skaidulos bus kiti baltymai“, – per vieną praėjusių metų pabaigos investuotojams skirtą pristatymą sakė „PepsiCo“ vadovas Ramon Laguarta.

Konsultacijų bendrovės „Bain & Company“ apklausa parodė, kad beveik pusė JAV vartotojų stengiasi valgyti daugiau baltymų. Tyrimo duomenimis, tendenciją labiausiai skatina Z karta ir tūkstantmečio karta – JAV, Europoje ir Azijoje.

Panašiai yra ir su skaidulomis. Londone įsikūrusios „GlobalData“ duomenimis, 40 proc. Z kartos ir 45 proc. tūkstantmečio kartos atstovų teigė bandantys gerinti žarnyno sveikatą.

Mitybos specialistai pripažįsta: skaidulų populiarėjime yra tiesos. Niujorko universiteto mitybos docentė Andrea Glenn skaidulų judėjimą pavadino gana nuosaikia sveikatingumo mada, palyginti su kitomis ekstremaliomis tendencijomis.

Ohajo valstijos universiteto medicinos centro dietologė Samantha Snashall pažymėjo, kad pastaraisiais metais baltymai buvo tarsi „ypatingas vaikas“, o skaidulos ilgą laiką išliko nepakankamai įvertintos.

„Džiaugiuosi, kad į tai pagaliau atkreipiamas dėmesys“, – sakė ji.

Vis dėlto ekspertai kartu su Floridos universiteto visuomenės sveikatos ir šeimos medicinos profesoriumi Archu Mainousu, tyrinėjančiu socialinių tinklų vaidmenį sveikatos komunikacijoje, perspėja: perlenkti lazdą pavojinga, ypač kalbant apie baltymus.

Pasak A. Mainouso, viena yra laikytis rekomenduojamų paros normų, o visai kas kita – vadovautis logika „jei vienas gerai, penki dar geriau“. Jį neramina, kad žmonės pernelyg pasitiki universaliais influencerių patarimais, kurie neatsižvelgia į individualius poreikius.

Profesorius taip pat sieja šias tendencijas su platesniu reiškiniu – mažėjančiu pasitikėjimu sveikatos specialistais ir požiūriu „pasidarysiu savo tyrimą“. Jo teigimu, tik nedaugelis influencerių yra mokslininkai, o daugelis turi reklamos sutarčių ar savų interesų, įskaitant norą parduoti produktus.

Ką tokiu atveju daryti žmogui, norinčiam maitintis sveikiau? A. Mainousas pirmiausia pataria pasitarti su gydytoju.

Kaip bendrą orientyrą „American Heart Association“ nurodo, kad daugeliui žmonių dienos baltymų norma gali būti pasiekiama su maisto deriniu, į kurį įeina, pavyzdžiui, stiklinė pieno, puodelis jogurto, puodelis virtų lęšių ir liesos mėsos ar žuvies gabalėlis, maždaug kortų kaladės dydžio.

Kalbėdama apie skaidulas, A. Glenn teigė, kad 25–38 gramai per dieną, priklausomai nuo amžiaus ir lyties, yra geras tikslas. Daug skaidulų turintys produktai – pupelės, vaisiai, daržovės, riešutai ir pilno grūdo produktai, tokie kaip avižos ar bolivinė balanda – siejami su mažesne kai kurių vėžio formų rizika, taip pat gali padėti reguliuoti cholesterolį ir gliukozės kiekį kraujyje.

A. Glenn rekomenduoja paprastą principą: pusryčiams rinktis pilno grūdo produktus ar vaisius, o pietų ir vakarienės metu stengtis, kad pusę lėkštės sudarytų daržovės. Pasak jos, taip tikslas pasiekiamas natūraliai, be nuolatinio skaičiavimo, kiek skaidulų suvartojama.

Tačiau jei iki šiol skaidulų buvo valgoma mažai – o taip yra daugumai žmonių – staigus „maxxinimas“ nėra gera idėja, perspėjo S. Snashall. Jos teigimu, kardinaliai pakeitus mitybą per naktį, virškinimo sistema gali sureaguoti labai audringai.

„Lėtai ir nuosekliai laimi lenktynes“, – pabrėžė dietologė.

A. Glenn taip pat priminė, kad milteliai ir papildai negali pakeisti visaverčio, tikro maisto.

Galiausiai specialistai akcentuoja svarbiausią dalyką: nė viena maistinė medžiaga nėra stebuklingas sprendimas visoms problemoms. Todėl net ir „daug skaidulų“ turintys traškučiai greičiausiai nepakeis gyvenimo.

„Svarbu niekada nežiūrėti į tokius dalykus kaip į sidabrinę kulką, kuri išspręs visas bėdas“, – sakė A. Glenn.