Mirtinas pavojus širdžiai: viena klaida einant miegoti riziką padidina dvigubai

Naujas tyrimas apie miegą ir ėjimo miegoti įpročius siunčia aiškią žinią visiems, norintiems sumažinti rimtų širdies ir kraujagyslių sutrikimų, tokių kaip infarktas ar insultas, riziką: verta laikytis reguliaraus laiko, kada einama miegoti.

Nors sveikatos tyrimuose dažniausiai akcentuojama miego kokybė ir trukmė, Suomijos Oulu universiteto mokslininkai nustatė, kad svarbus gali būti ir pastovus ėjimo miegoti laikas, ypač tuomet, kai miegama mažiau nei aštuonias valandas per naktį.

Tyrėjai stebėjo 3 231 dalyvio (46 metų amžiaus) miego elgseną. Miegas buvo fiksuojamas dėvimaisiais įrenginiais vieną savaitę.

Dalyviai, kurie miegojo trumpiau nei aštuonias valandas, pagal miego įpročių reguliarumą buvo suskirstyti į tris grupes: reguliariai, gana reguliariai ir nereguliariai einančius miegoti. Duomenys parodė, kad nereguliarių miego įpročių grupėje per artimiausią dešimtmetį rimto širdies įvykio rizika buvo maždaug dvigubai didesnė nei tų, kurie ėjo miegoti reguliariai.

Prastesnė širdies sveikata buvo siejama ir su didesniais miego „vidurio taško“ (laiko, esančio per vidurį tarp užmigimo ir pabudimo) svyravimais.

„Mūsų rezultatai rodo, kad būtent reguliarus ėjimo miegoti laikas gali būti svarbus širdies sveikatai“, – teigė medicinos tyrėja Laura Nauha.

„Tai atspindi kasdienio gyvenimo ritmus ir tai, kiek jie svyruoja“, – pridūrė ji.

Vis dėlto mokslininkai pabrėžia svarbią išlygą: ryšys su didesne rizika išryškėjo tik tarp tų, kurie miegojo mažiau nei vidutiniškai (šiek tiek mažiau nei aštuonias valandas) kiekvieną naktį. Panašu, kad pakankamas miegas gali tam tikra prasme „apsaugoti“ nuo nereguliaraus ėjimo miegoti keliamų rizikų.

Tyrimo duomenimis, pabudimo laikas reikšmingos įtakos neturėjo – ryšys buvo susijęs būtent su dideliais ėjimo miegoti laiko skirtumais. Nereguliarioje grupėje vidutinis ėjimo miegoti laiko svyravimas per savaitę siekė 108 minutes, o reguliarioje – 33 minutes.

Nors tyrėjai atsižvelgė į tokius veiksnius kaip kraujospūdis, lytis ir fizinis aktyvumas, priežastinio ryšio šis tyrimas neįrodo – jis parodo tik statistiškai reikšmingą sąsają.

Mokslininkai svarsto, kad rezultatą gali paaiškinti natūralūs organizmo 24 valandų ciklai – cirkadiniai ritmai. Nuolat kintantis ėjimo miegoti laikas, tikėtina, juos trikdo, o dėl to širdis negauna pakankamai pastovių poilsio ir atsistatymo periodų.

Taip pat pripažįstama, kad didelę reikšmę gali turėti ir realaus gyvenimo stresas. Kasdieniai iššūkiai, kurie keičia miego laiką (pavyzdžiui, didelis darbo krūvis ar psichikos sveikatos sunkumai), dažnai siejami ir su prastesne širdies sveikata.

„Ankstesni tyrimai jau siejo nereguliarius miego įpročius su širdies rizikomis, tačiau tai pirmas kartas, kai atskirai įvertinome ėjimo miegoti, pabudimo laiko ir miego periodo vidurio taško svyravimus bei jų savarankiškas sąsajas su didžiaisiais širdies įvykiais“, – sakė L. Nauha.

Šiame tyrime didieji širdies ir kraujagyslių įvykiai buvo apibrėžti kaip būklės, kurioms reikia specializuotos medicininės pagalbos, įskaitant miokardo infarktą ir insultą.

Svarbu įvertinti ir kontekstą: iš daugiau nei 3 tūkst. dalyvių per 10 metų laikotarpį tokį įvykį patyrė 128 žmonės, tad bendras atvejų skaičius buvo palyginti nedidelis.

Be to, miegas buvo stebimas tik septynias dienas, o dalyvių rutina per ilgesnį laiką nebūtinai išliko tokia pati.

Vis dėlto širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi pasaulyje – jos kasmet nusineša beveik 18 mln. gyvybių. Todėl bet kokios veiksmingos, kasdieniame gyvenime pritaikomos prevencinės priemonės yra itin svarbios.

Tyrėjai ragina atlikti daugiau ir platesnių tyrimų, kad būtų galima detaliau įvertinti ryšį tarp ėjimo miegoti laiko ir širdies sveikatos, taip pat patikrinti rezultatus didesnėse ir įvairesnėse žmonių grupėse. Pasak mokslininkų, ėjimo miegoti laikas yra vienas iš veiksnių, kurį daugelis gali bent iš dalies kontroliuoti.

Didėjantis mokslinių įrodymų kiekis rodo, kad miego kokybė ir rutina susijusios su daugybe sveikatos pasekmių, o kai kurie ryšiai veikia abipusiai – pavyzdžiui, miegas ir fizinis aktyvumas. Šio tyrimo rezultatai papildo bendrą vaizdą ir suteikia dar vieną aiškų tikslą, siekiant geresnės miego higienos.

„Reguliaraus miego grafiko laikymasis – vienas iš veiksnių, kurį dauguma iš mūsų gali paveikti“, – teigė L. Nauha.

Tyrimas publikuotas žurnale BMC Cardiovascular Disorders.