Pavojus širdžiai auga kartu su temperatūra: mokslininkai įspėja apie kritines ribas
Ekstremalūs orai vis dažniau siejami ne tik su gamtos stichijomis ar ekonominiais nuostoliais, bet ir su tiesiogine grėsme sveikatai. Nauja mokslininkų analizė rodo, kad klimato kaitos stiprinami karščiai ir šalčiai gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų paplitimą bei individualią riziką.
Tyrimas, publikuotas žurnale „American Journal of Preventive Medicine“, įvertino, kaip dienos su ekstremaliomis temperatūromis ir intensyviais krituliais susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis. Autoriai pabrėžė, kad kalbama apie bendrą sergančiųjų skaičių populiacijoje, o ne vien apie naujai diagnozuotus atvejus ar pavienius įvykius, tokius kaip infarktas ar insultas.
Ką parodė skaičiai?
Analizėje nustatyta, kad kiekviena papildoma diena, kai temperatūra viršija 38 laipsnius šilumos, siejosi su 1 128 papildomais širdies ir kraujagyslių ligų atvejais 100 000 gyventojų. Esant stipriam šalčiui, kai temperatūra krenta žemiau 10 laipsnių šalčio, fiksuota 391 papildomas atvejis 100 000 gyventojų.
Priežastinio ryšio vertinimas parodė ir individualios rizikos pokyčius. Kiekviena karščio diena buvo siejama su 3,044 proc. didesne asmenine širdies ir kraujagyslių ligų rizika, šalčio diena su 0,110 proc., o intensyvūs krituliai su 1,620 proc. didesne rizika.
Kodėl poveikis skiriasi?
Tyrėjai pažymėjo, kad ekstremalių temperatūrų poveikis skyrėsi pagal regionus: karščiai labiau veikė vakarinės Kinijos gyventojus, o šalčiai ryškesni buvo rytinėje šalies dalyje. Tai siejama su skirtingu klimatu, infrastruktūra, prisitaikymo priemonėmis ir gyventojų įpročiais.
Karščio poveikiui labiau pažeidžiami buvo priešpensinio amžiaus žmonės, rūkantieji ir gyvenantys teritorijose, kur didesnė ozono koncentracija. Kartu pastebėta, kad didesnis kūno masės indeksas kai kuriais atvejais galėjo silpninti karščio efektą, nors šalčio metu ši tendencija nepasitvirtino.
Kalbant apie šalčius, didžiausia rizika siekta su didesniu kūno masės indeksu, nes papildomas kūno svoris didina širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą. Intensyvūs krituliai labiausiai siejosi su didesne rizika vyresnio amžiaus žmonėms, kaimo gyventojams ir tiems, kurie nėra santykiuose.
Klimato kaita ir visuomenės sveikata
Mokslininkai pabrėžė, kad ekstremalūs reiškiniai visame pasaulyje stiprėja dėl klimato kaitos, o tai tampa vis reikšmingesniu visuomenės sveikatos iššūkiu. Senstančiose visuomenėse tai ypač aktualu, nes širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių.
„Klimato kaita yra ne tik aplinkos problema, bet ir vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką populiacijos sveikatai, todėl reikia skubių tarpdisciplininių veiksmų“, – teigė tyrimo autoriai.
Ekspertai ragina didinti pasirengimą karščio bangoms ir šalčiams: nuo savivaldybių karščio veiksmų planų iki sveikatos sistemų gebėjimo greičiau identifikuoti rizikos grupes. Taip pat akcentuojama oro taršos, įskaitant ozono, mažinimo svarba, nes ji gali sustiprinti karščio poveikį širdžiai.
Gyventojams primenama, kad karštomis dienomis ypač svarbu vengti fizinio krūvio per didžiausią kaitrą, gerti pakankamai skysčių, sekti savijautą ir laiku kreiptis pagalbos, jei atsiranda krūtinės skausmas, dusulys ar staigus silpnumas. Šaltuoju metu patariama saugotis staigių temperatūros pokyčių, tinkamai rengtis ir ypač atidžiai vertinti būklę tiems, kurie jau turi širdies ir kraujagyslių ligų.
