Proveržis medicinoje: pigus vaistas gali būti raktas į pergalę prieš priklausomybę nuo metamfetamino

Metamfetaminas, dar vadinamas „metu“, „kristalu“ ar „ledu“, yra itin priklausomybę sukeliantis stimuliuojantis narkotikas.

Skaičiuojama, kad pasaulyje nuo jo priklausomi yra apie 7,4 mln. žmonių. Priklausomybė siejama su daugybe sveikatos rizikų, įskaitant paranoją, suicidines mintis, širdies problemas, insultus, traumų riziką bei didesnę ankstyvos mirties tikimybę.

Vis dėlto pasaulyje iki šiol nėra nė vieno oficialiai patvirtinto vaisto, skirto metamfetamino priklausomybei gydyti.

Dabar vilčių teikia nebrangus, saugus ir plačiai prieinamas vaistas, daugelį metų vartojamas depresijai gydyti. Tyrimas, publikuotas „JAMA Psychiatry“, parodė, kad mirtazapinas gali padėti žmonėms sumažinti metamfetamino vartojimą.

Australija yra viena iš šalių, kuriose metamfetamino priklausomybės paplitimas, skaičiuojant vienam gyventojui, yra vienas didžiausių pasaulyje. Kadangi nėra patvirtintų vaistų, gydymo galimybės išlieka ribotos.

Šiuo metu dažniausiai taikomas konsultavimas, detoksikacija ar abstinencijos gydymas bei ilgalaikė reabilitacija. Tačiau prieinamumas gali būti sudėtingas, o gydymo nutraukimo rodikliai – aukšti. Dalis žmonių po reabilitacijos vėl pradeda vartoti.

Bendruomenėse taikomi pažangesni metodai, pavyzdžiui, kontingencijos valdymas (kai už pasiektus tikslus numatomos paskatos), paprastai yra veiksmingesni, tačiau plačiai neprieinami.

Nors patvirtintų vaistų metamfetamino vartojimo sutrikimui nėra, gydytojai kartais skiria kai kuriuos preparatus ne pagal registruotą paskirtį, remdamiesi klinikinių tyrimų duomenimis. Tokiais atvejais gali būti skiriami receptiniai stimuliantai, vaistas metimui rūkyti bupropionas, opioidų poveikį blokuojantis naltreksonas (taip pat kartu su bupropionu) ir antidepresantai.

Vis dėlto tokie vaistai ne visada veikia, o kartais sukelia nereikalingą šalutinį poveikį ar papildomą riziką.

Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad antidepresantas mirtazapinas gali būti perspektyvus. Du ankstesni tyrimai JAV, atlikti San Fransiske, parodė, kad mirtazapinas sumažino metamfetamino vartojimą. Tačiau tuose tyrimuose dalyvavo palyginti nedidelės, atidžiai stebimos grupės (atitinkamai 60 ir 120 asmenų), o dalyviai buvo specifinė rizikos grupė – vyrai ir translyčios moterys, turėję lytinių santykių su vyrais. Moterys ir depresija sergantys žmonės į tyrimus nebuvo įtraukti.

Todėl Australijos mokslininkų komanda siekė išsiaiškinti, ar mirtazapinas būtų naudingas ir tuomet, kai jį bendruomenės klinikose skirtų gydytojai didesnei ir įvairesnei pacientų grupei.

„Tina Trial“ tyrime dalyvavo 339 nuo metamfetamino priklausomi žmonės iš šešių ambulatorinių klinikų Australijoje. Pradžioje dalyviai metamfetaminą vidutiniškai vartojo 22 dienas per pastarąsias 28 dienas.

Pusė dalyvių atsitiktine tvarka 12 savaičių gavo mirtazapiną (30 mg tabletę kartą per dieną), kita pusė – placebą. Tyrėjai viso laikotarpio metu fiksavo, kiek dienų dalyviai vartojo metamfetaminą.

Rezultatai parodė, kad mirtazapiną vartoję asmenys sumažino vartojimą labiau nei gavusieji placebą: vidutiniškai per 28 dienas vartojimo sumažėjimas siekė 7 dienas, palyginti su 4,8 dienos placebo grupėje.

Taigi mirtazapino pranašumas buvo santykinai nedidelis – 2,2 dienos per 28 dienas. Vis dėlto poveikis buvo matomas nepriklausomai nuo to, ar žmogus tyrimo pradžioje sirgo depresija.

Nors sumažėjimas nėra didelis, esant situacijai, kai nėra jokio alternatyvaus patvirtinto vaisto, tai vertinama kaip svarbus žingsnis į priekį. Tyrėjų teigimu, mirtazapinas gali veikti pačią priklausomybę, o ne vien mažinti depresijos simptomus. Tai leistų manyti, kad vaistas veikia smegenų sistemas, susijusias su atlygio mechanizmais, ir gali padėti atkurti funkcijas, kurias ilgalaikis metamfetamino vartojimas sutrikdo.

Tyrime nenustatyta netikėtų saugumo problemų. Dažniausi šalutiniai poveikiai buvo mieguistumas ir svorio augimas.

Mirtazapinas nėra momentinis „išgijimas“ nuo metamfetamino priklausomybės, tačiau, kol pasaulyje nėra patvirtintų vaistų šiai būklei gydyti, jis gali tapti svarbiu pirmuoju žingsniu mažinant su vartojimu susijusią žalą.

Vaistas yra nebrangus, plačiai prieinamas, o daugeliui gydytojų gerai pažįstamas dėl jo taikymo depresijai gydyti. Jį galima vartoti namuose, todėl nereikia kasdieninių vizitų į kliniką ar itin intensyvios medicininės priežiūros. Kadangi vaistas jau seniai nebėra saugomas patento, egzistuoja pigios generinės jo versijos.

Kad mirtazapinas būtų įprastai skiriamas metamfetamino priklausomybei gydyti už klinikinių tyrimų ribų, reguliavimo institucijos turėtų patvirtinti tokią indikaciją. Tam reikalingi moksliniai įrodymai, kuriuos papildo ir „Tina Trial“ rezultatai.

Kol kas gydytojai mirtazapiną gali skirti ne pagal registruotą paskirtį, vadovaudamiesi atitinkamomis gairėmis.

Jeigu nerimaujate dėl savo ar artimo žmogaus psichoaktyvių medžiagų vartojimo, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistus ar priklausomybių gydymo paslaugas teikiančias įstaigas.