Miestas vaiduoklis, kuriame žemė dega 60 metų: štai kodėl visi gyventojai turėjo bėgti

Pensilvanijos valstijoje, JAV, yra viena neįprasčiausių ir kartu bauginančių vietų pasaulyje – beveik visiškai apleistas Centralijos miestelis. Po juo jau daugiau nei šešis dešimtmečius nenutrūkstamai dega požeminis gaisras. Šios istorijos pradžia atrodė visai nekalta, tačiau pasekmės pavertė kadaise klestėjusią bendruomenę beveik tuščia teritorija, primenančia postapokaliptinį peizažą.

Nesibaigiantis gaisras, trunkantis nuo 1962 metų

Daugelį metų Centralija buvo tipiškas kasyklų miestelis, kurio gyvenimas sukosi apie antracito anglies gavybą. XX amžiaus viduryje čia gyveno daugiau nei tūkstantis žmonių, o vietos ekonomika beveik visiškai rėmėsi anglies kasyklomis.

Viskas dramatiškai pasikeitė 1962 metų gegužę. Rutininio šiukšlių deginimo metu miesto sąvartyne ugnis, kaip manoma, dėl nepakankamų saugumo priemonių persimetė į požeminius anglies klodus ir pateko į apleistų šachtų bei tunelių tinklą.

Iš pradžių nedidelis gaisras greitai virto sunkiai suvaldomu reiškiniu. Po žeme išsidėsčiusios kasyklų galerijos per dešimtmečius sudarė sudėtingą koridorių sistemą, kurioje liepsnos gavo beveik neribotą kuro ir deguonies kiekį. Dėl to ugnis ėmė plisti taip, kad ją sustabdyti tapo praktiškai neįmanoma. Teigiama, kad temperatūra po žeme siekė apie 700 laipsnių Celsijaus, o gaisro apimama teritorija nuolat didėjo.

Vėlesniais metais bandyta imtis įvairių gesinimo priemonių: tunelius lieti vandeniu, užpilti smėliu, riboti oro patekimą. Vis dėlto nė vienas būdas nedavė ilgalaikio rezultato. Jau 9-ajame dešimtmetyje ekspertai vertino, kad visiškai užgesinti gaisrą kainuotų milžiniškas sumas – šimtus milijonų JAV dolerių, todėl tai buvo pripažinta ekonomiškai neapsimokančiu sprendimu.

Liūdnas Centralijos gyventojų likimas

Tuo pat metu miestelio gyventojų padėtis darėsi vis dramatiškesnė. Iš žemės ėmė skverbtis toksiškos dujos, tarp jų ir anglies monoksidas, o gruntas tapo nestabilus. Vienas labiausiai sukrėtusių įvykių nutiko 1981 metais, kai po 12 metų berniuku staiga įgriuvo žemė – susidarė gili duobė, iš kurios veržėsi karšti, nuodingi garai. Vaiką stebuklingai pavyko išgelbėti, tačiau šis incidentas tapo augančios grėsmės simboliu.

Didėjant pavojui, JAV valdžia nusprendė gyventojus iškeldinti. 9-ajame dešimtmetyje pradėta nekilnojamojo turto išpirkimo ir žmonių perkėlimo programa. Ilgainiui dauguma pastatų buvo nugriauta, o miesto infrastruktūra – panaikinta. Net valstybinės reikšmės kelias Route 61 buvo uždarytas dėl įtrūkimų ir deformacijų, kurias sukėlė požeminė ugnis.

Šiandien Centralija yra beveik visiškai apleista. Iš buvusio miesto liko pavieniai namai, gatvių fragmentai ir būdingos žemės properšos, iš kurių vis dar rūksta dūmai. Požeminis gaisras tebedega kelių kvadratinių kilometrų plote ir lėtai slenka vis naujomis kryptimis. Mokslininkai skaičiuoja, kad jis gali tęstis dar 200–250 metų, kol galiausiai visiškai užges.

Šaltiniai: „Business Insider“, „Britannica“.