Kolageno papildai tapo vienu perkamiausių sveikatingumo industrijos produktų: žadama lygesnė oda, tvirtesni sąnariai ir greitesnis atsistatymas. Tačiau ar jie iš tiesų veikia?
Nauja didelės apimties mokslinių duomenų apžvalga, apibendrinusi 113 klinikinių tyrimų rezultatus, leidžia manyti, kad kai kuriais atvejais atsakymas greičiausiai yra teigiamas. Vis dėlto, kaip dažnai nutinka mitybos moksle, situacija nėra vienareikšmė.
Kolagenas yra baltymas, kurį organizmas gamina natūraliai. Jis suteikia odai struktūrą ir elastingumą, prisideda prie kaulų ir raumenų būklės, padeda gyti žaizdoms ir atlieka svarbų vaidmenį saugant organus. Bėda ta, kad su amžiumi kolageno gamyba lėtėja, todėl daug žmonių bando ją kompensuoti papildais.
Tačiau ne visas kolagenas yra vienodas. Su maistu gaunamas kolagenas gali būti prasčiau įsisavinamas nei mažesnės molekulinės masės formos, kurios dažniausiai naudojamos papilduose. Paprastai tai būna hidrolizuotas kolagenas – baltymas, suskaidytas į trumpesnes grandines, vadinamas peptidais. Manoma, kad tokie peptidai lengviau patenka į kraujotaką, o organizmui paprasčiau juos pernešti į audinius, kur jie potencialiai gali turėti biologinį poveikį ir prisidėti prie odos, sąnarių bei raumenų būklės.
Apžvalgoje įvertinti iki 2025 m. kovo paskelbti tyrimai. Iš viso remtasi 16 sisteminių apžvalgų, į kurias bendrai buvo įtraukta beveik 8 tūkst. dalyvių. Bendras vaizdas – atsargiai optimistiškas.
Nustatyta, kad kolageno papildų vartojimas siejosi su vidutiniais raumenų būklės pagerėjimais ir mažesniu skausmu žmonėms, sergantiems osteoartritu. Taip pat fiksuotas odos elastingumo ir drėgmės pagerėjimas, nors šie pokyčiai pasireiškė palaipsniui – tai leidžia manyti, kad svarbesnis nuoseklus vartojimas ilgesnį laiką, o ne trumpas „kursas“.
Vis dėlto dalis rezultatų buvo nevienareikšmiai. Opos elastingumo ir drėgmės rodikliai skyrėsi priklausomai nuo to, kada atlikti tyrimai: naujesni darbai rodė mažesnį elastingumo pagerėjimą, bet didesnį odos drėgmės padidėjimą. Toks nenuoseklumas svarbus – jis signalizuoja, kad mokslinė bazė vis dar formuojasi.
Kritiškai vertinta ir pačių tyrimų kokybė. Taikyti labai skirtingi metodai, dozės ir vertinimo būdai, todėl tiesiogiai lyginti rezultatus sudėtinga. Net 15 iš 16 sisteminių apžvalgų buvo įvertintos kaip žemos arba kritiškai žemos kokybės – ne todėl, kad papildai neveiktų, o dėl metodologinių problemų, pavyzdžiui, iš anksto neregistruotų tyrimų ir nepakankamo galimų šališkumų atskleidimo.
Daugelis klinikinių tyrimų taip pat buvo trumpi ir apėmė nedaug dalyvių, o tai riboja galimybes patikimai spręsti apie ilgalaikį poveikį.
Prie neaiškumų prisideda ir tai, kad kolageno papildai labai skiriasi. Vieni gaminami iš gyvūninės kilmės žaliavos – karvių, kiaulių ar vištų, kiti – iš jūrinių šaltinių, pavyzdžiui, žuvų ar kitų jūrų organizmų. Rinkoje egzistuoja ir vadinamosios veganiškos alternatyvos, o kai kuriuose tyrimuose kolagenas buvo vartojamas per burną, kituose – naudotos kolageno tvarsliavos, tepamos ant odos.
Skirtumus lemia ir apdorojimo būdas: jis keičia galutiniame produkte esančių peptidų dydį bei sudėtį, o tai gali turėti įtakos tam, kaip medžiaga elgiasi organizme ir kaip įsisavinama. Todėl visų skirtingų produktų sujungimas į vieną bendrą analizę gali tiek padėti, tiek ir paslėpti svarbias detales.
Reikšmės turi ir individualūs veiksniai: saulės poveikis, rūkymas, miego kokybė, aplinka bei hormonų lygis daro įtaką odos senėjimui ir tam, kaip ji gali reaguoti į papildus. Jei tyrimai šių kintamųjų neįvertina, tampa sunku pasakyti, ar pokyčius iš tiesų lėmė kolagenas, ar jie atspindi dalyvių gyvenimo būdo skirtumus.
Apžvalga papildo vis gausėjančius duomenis, kad kolageno papildai nebūtinai tėra brangus placebas. Panašu, jog egzistuoja reali, nors ir kukli, nauda – ypač odos drėgmei, sąnarių skausmui ir raumenų būklei.
Vis dėlto tyrimų bazėje išlieka reikšmingų spragų. Kol nebus daugiau griežtai suplanuotų, standartizuotų ir ilgesnės trukmės tyrimų, išliks sudėtinga tiksliai pasakyti, kas lemia stebimą naudą ir kam ji labiausiai tikėtina.
Ateities tyrimuose turėtų būti aiškiai nurodyta, kokia kolageno rūšis naudojama, kokia dozė skiriama, kokiu būdu jis vartojamas ir kokios yra jį vartojančių žmonių savybės.
