Pranešimai apie sukčiavimo atvejus vis dažniau pasiekia visuomenę, tačiau kiekvienas naujas atvejis vis tiek sukrečia. Žmonės praranda ne tik pinigus, bet ir pasitikėjimą – tiek institucijomis, tiek kitais žmonėmis.
Telefoniniai sukčiai veikia įtikinamai, greitai ir psichologiškai stipriai. Kartais užtenka vieno skambučio, kad žmogus pasimestų ir priimtų sprendimą, kurio vėliau gailisi ilgą laiką.
Šis konkretus atvejis parodo, kaip kruopščiai planuojamos tokios nusikalstamos schemos ir kaip svarbu išlikti budriems kasdienėse situacijose.
Išaiškinta organizuota sukčių schema
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Tyrimas vykdomas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį.
Nustatyta, kad nusikaltimas buvo organizuotas grupėje. Įtariamieji veikė ne atsitiktinai – kiekvienas turėjo savo vaidmenį ir laikėsi iš anksto parengto plano.
Tyrimą koordinuoja Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, o visa operacija rodo, kad sukčiai veikė sistemiškai ir nuosekliai.
Kaip veikė sukčiai
Sukčiavimo modelis buvo orientuotas į rusų kalba bendraujančius Lietuvos gyventojus. Skambinantieji prisistatydavo banko darbuotojais arba policijos pareigūnais ir sukurdavo skubos bei grėsmės jausmą.
Žmonėms būdavo sakoma, kad jų pinigams gresia pavojus arba vyksta tyrimas. Tokiu būdu jie buvo įtikinami „bendradarbiauti“ ir pateikti informaciją apie savo turimą turtą.
Kol vieni skambindavo ir darė spaudimą, kiti atvykdavo į nukentėjusiųjų namus. Ten jie paimdavo pinigus ar vertybes – neva patikrinimui.
Nukentėjusiųjų patirti nuostoliai
Tyrimo duomenimis, nukentėjo mažiausiai aštuoni asmenys. Bendra žala siekia apie 200 tūkst. eurų, tačiau realus skaičius gali būti dar didesnis.
Žmonės prarado ne tik grynuosius pinigus. Kai kurie jų net įsigijo aukso luitus ir perdavė juos sukčiams, manydami, kad taip apsaugos savo turtą.
Tai rodo, kokį stiprų psichologinį poveikį gali turėti tokie skambučiai – žmogus ima veikti impulsyviai, vedamas baimės.
Sulaikyti įtariamieji
Pareigūnams pavyko sulaikyti du įtariamuosius – vadinamuosius „kurjerius“, kurie rinko pinigus iš nukentėjusiųjų. Abu jie yra Latvijos piliečiai.
Teismas jiems skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Vienas įtariamasis suimtas dviem mėnesiams, kita įtariamoji – trims mėnesiams.
Tyrimas tęsiamas, todėl neatmetama galimybė, kad bus nustatyta ir daugiau su šia schema susijusių asmenų.
Policijos perspėjimas gyventojams
Pareigūnai ragina gyventojus išlikti budrius. Sukčiai nuolat keičia savo metodus, naudoja technologijas ir prisitaiko prie situacijos.
Svarbiausia taisyklė – niekada telefonu neatskleisti savo asmens ar finansinių duomenų. Taip pat nereikėtų pasakoti apie namuose laikomus pinigus ar vertybes.
Reikia prisiminti ir tai, kad institucijų atstovai Lietuvoje su gyventojais bendrauja lietuvių kalba. Jei kyla bent menkiausia abejonė – pokalbį geriau nutraukti ir kreiptis į policiją.
Kodėl svarbu kalbėti apie tokius atvejus
Tokie pranešimai nėra vien statistika. Jie padeda suprasti, kaip veikia sukčiai ir kokias klaidas dažniausiai padaro žmonės.
Kuo daugiau apie tai kalbama, tuo didesnė tikimybė, kad kiti išvengs panašių situacijų. Informacija čia tampa apsauga.
Budrumas, kritinis mąstymas ir paprastas atsargumas – dažnai tai viskas, ko reikia, kad apsisaugotum nuo tokių schemų.
