Demencijos riziką lemia daugybė veiksnių, o mokslininkai nurodo dar vieną galimai svarbų aspektą – sunkias infekcijas, ypač šlapimo takų ir šlapimo pūslės.
Naujo tyrimo metu Suomijos „Helsinkio universiteto“ mokslininkai nustatė, kad sunkios šlapimo takų infekcijos (ŠTI) ir kitos bakterinės ligos yra glaudžiai susijusios su didesne tikimybe po kelerių metų susirgti demencija. Tyrėjai pabrėžia, kad ši sąsaja išliko reikšminga net ir įvertinus kitas kartu pasitaikančias sveikatos būkles.
Tai svarbu todėl, kad anksčiau sunkios infekcijos jau buvo siejamos su demencijos rizika, tačiau nebuvo iki galo aišku, ar rezultatų neiškreipia kitos, su infekcijomis nesusijusios ligos. Yra nemažai būklių, įskaitant diabetą ir širdies ligas, kurios gali didinti ir infekcijų, ir demencijos riziką, todėl tyrėjams ypač svarbu buvo atskirti infekcinių ligų poveikį.
„Pastaraisiais metais mokslininkų dėmesys vis labiau krypsta į galimą infekcinių ligų vaidmenį demencijos vystymuisi“, – rašo tyrėjai publikuotame darbe.
„Iš anksto egzistuojančios gretutinės ligos gali būti svarbūs šios sąsajos veiksniai, nes vidutinis demencijos diagnozės amžius viršija 80 metų, todėl demencija sergantys žmonės dažnai turi ir kitų ligų, iš kurių daugelis taip pat didina infekcijų riziką“, – priduriama publikacijoje.
Mokslininkai išanalizavo 62 555 Suomijos gyventojų, vyresnių nei 65 metų, duomenis – visi jie 2017–2020 m. buvo diagnozuoti vėlyvos pradžios demencija. Taip pat į tyrimą įtraukti 312 772 kontrolinės grupės dalyviai, neturėję demencijos, suderinti pagal amžių ir lytį.
Duomenys parodė, kad su demencijos rizika buvo susijusios 29 ligos, dėl kurių reikėjo gydymo ligoninėje. Tarp jų – psichikos, elgesio, kardiometabolinės ir virškinimo sistemos ligos. Tačiau iš infekcinių susirgimų išsiskyrė tik dvi grupės: šlapimo takų infekcijos ir kitos bakterinės infekcijos.
Pakoregavus rezultatus taip, kad būtų atsižvelgta į kitas 27 ligas, taip pat į galimus veiksnius, tokius kaip išsilavinimas ir užimtumo statusas, nustatyta, kad sunkios infekcijos, ypač ŠTI, buvo susijusios su 19 proc. didesne demencijos išsivystymo rizika.
Pagrindinė išvada – infekcijų prevencija gali tapti vienu iš būdų mažinti demencijos tikimybę vyresniame amžiuje, greta kitų riziką mažinančių priemonių.
Tyrėjai pateikia ir galimų paaiškinimų, kodėl tokia sąsaja gali egzistuoti. Viena iš hipotezių – infekcijos sukeliamas uždegimas, kuris yra organizmo reakcija į ligą, gali pernelyg suaktyvinti imuninę sistemą ir taip netiesiogiai pakenkti smegenims. Vis dėlto pabrėžiama, kad reikalingi papildomi tyrimai, kurie šį mechanizmą patvirtintų arba paneigtų.
Duomenys taip pat leidžia svarstyti, kad reikšmės gali turėti laikas: vidutiniškai nuo infekcijos iki demencijos diagnozės praeidavo apie penkeri–šešeri metai. Galima, kad tokios infekcijos paspartina ankstyvus demencijos procesus arba „pastumia“ juos per kritinę ribą.
„Toks laiko tarpas leidžia manyti, kad dėl infekcijų, pakankamai sunkių, jog prireiktų gydymo ligoninėje, patiriamas uždegiminis poveikis greičiau paspartina jau egzistuojančią ikiklinikinę demencijos stadiją, o ne pradeda neurodegeneraciją kognityviai sveikam žmogui“, – rašo tyrėjai.
Tarp su didesne demencijos tikimybe susijusių neinfekcinių ligų mokslininkai išskyrė su alkoholiu susijusius psichikos sutrikimus, Parkinsono ligą ir galvos smegenų ligas. Tyrėjų teigimu, tokie duomenys prisideda prie geresnio supratimo, kaip demencija vystosi ir kas gali paskatinti jos pradžią.
Vis dėlto tyrimas neįrodo tiesioginio priežasties ir pasekmės ryšio – vien pagal šiuos rezultatus negalima teigti, kad būtent infekcijos, dėl kurių žmonės patenka į ligoninę, sukelia demenciją. Tačiau stipri nustatyta sąsaja rodo, kad šiai temai būtini tolesni tyrimai.
„Mūsų rezultatai patvirtina galimybę, kad sunkios infekcijos didina demencijos riziką“, – rašo tyrėjai.
„Vis dėlto reikalingi intervenciniai tyrimai, kad būtų galima nustatyti, ar infekcijų prevencija arba veiksmingas jų gydymas suteikia naudos demencijos prevencijai“, – pabrėžiama publikacijoje.
Tyrimas publikuotas žurnale „PLOS Medicine“.
