Šiandien pakalbėkime apie nuomininkus, kuriems geriau niekada neišnuomoti buto. Net jei iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo tvarkinga, tai gali baigtis rimtais rūpesčiais būsto savininkui.
Nuomos rinka šiuo metu itin aktyvi. Daug žmonių neturi galimybės įsigyti nuosavo būsto, todėl yra priversti nuomotis. Iš vienos pusės, buto nuoma gali atrodyti kaip stabilus pajamų šaltinis, tačiau praktikoje situacija ne visada tokia paprasta. Vieni metų metus ramiai nuomoja būstą, o kiti po pirmųjų nuomininkų prisiekia to daugiau niekada nebedaryti. Dažnai problema slypi ne kainose ar sutarties sąlygose, o pačiuose žmonėse.
Kartais po „įprastų“ nuomininkų kauke įsikelia asmenys, kurie jau po kelių savaičių sukelia realių problemų. Vieni būstą naudoja ne pagal paskirtį, kiti nuolat rengia vakarėlius, o kartais butas virsta biuru ar vieta, kur nuolat lankosi pašaliniai. Svarbiausia tai, kad nemažą dalį tokių situacijų galima numatyti dar susitikimo su būsimais nuomininkais metu.
Pirmas nerimą keliantis signalas – kai žmonės pradeda intensyviai derėtis dar per pirmą apžiūrą. Jie iškart skundžiasi per didele nuomos kaina, komunaliniais mokesčiais arba siūlo keisti sąlygas. Dažnai tokie nuomininkai prašo nuolaidos ar bando susitarti, kad už nuomos mokestį savininkas papildomai nupirktų technikos, baldų ar kitų daiktų. Dažniausiai tai reiškia, kad šis būstas jiems yra finansiškai per brangus, o ateityje tai gali virsti vėluojančiais mokėjimais ar nuolatiniais ginčais.
Kita rizikinga situacija – kai žmogus neturi stabilaus pajamų šaltinio. Žinoma, šiandien nemažai žmonių dirba projektais, laisvai samdomą darbą arba yra bandomajame laikotarpyje. Vis dėlto verta prisiminti, kad nestabilios pajamos dažnai reiškia ir nestabilius mokėjimus. Jei nuoma sudaro didelę dalį žmogaus pajamų, vėlavimo rizika gerokai išauga. Todėl nereikėtų bijoti pasiteirauti, kur žmogus dirba ir ar jo pajamos yra reguliarios.
Taip pat verta suklusti, jei žmogus nuo pirmo susitikimo ima kelti reikalavimus. Tokie nuomininkai elgiasi taip, tarsi butas jau priklausytų jiems: kalba, kad savininkas „privalo“ kažką pakeisti, suremontuoti ar įrengti. Laikui bėgant toks elgesys dažniausiai tik stiprėja, o nuoma virsta nuolatiniais konfliktais ir priekaištais.
Pasitaiko ir kita kategorija – žmonės, kurie butą suvokia kaip viešbutį. Jie iš karto reikalauja pakeisti baldus, apšvietimą, atlikti remontą ar organizuoti papildomą valymą. Ir čia ne visada esmė piniguose: dažnai problema ta, kad tokie nuomininkai nepripažįsta ribų ir tikisi, jog visi jų norai bus vykdomi be diskusijų.
Sudėtinga situacija neretai iškyla tada, kai būstas išnuomojamas pažįstamiems ar draugams. Iš pradžių tai gali atrodyti kaip patogus ir saugus sprendimas, tačiau vėliau gali prasidėti nepatogūs prašymai atidėti mokėjimą, suteikti nuolaidą ar taikyti „ypatingas“ sąlygas. Tuomet savininkui tampa nejauku reikalauti laikytis susitarimų, o situacija pamažu ima slysti iš rankų. Būtent todėl vienodos taisyklės turėtų galioti visiems be išimties.
Galiausiai itin svarbu tinkamai sutvarkyti nuomos sutartį. Nereikėtų pasikliauti atsitiktiniais šablonais iš interneto. Sutartyje būtina aiškiai įrašyti visas gyvenimo sąlygas, šalių atsakomybes ir užstato dydį. Užstatas padeda apsaugoti būsto savininką tuo atveju, jei po išsikraustymo prireiktų remonto ar turto atstatymo.
