Miegamasis – poilsio, atsigavimo ir intymumo erdvė, tačiau jo įrengimui dažnai skiriame per mažai dėmesio. Net ir nedidelės klaidos gali suprastinti miego kokybę ar paveikti savijautą. Pateikiame 10 praktiškų patarimų, kurie padės susikurti jaukią vietą miegui ir atsipalaidavimui.
Žmonėms, jautriems dulkėms, pelėsiui ar dulkių erkutėms, didžiausia rizika miegamajame dažniausiai slypi čiužinyje. Nuo alergenų gali padėti vadinamoji barjerinė tekstilė: chemiškai apdorota, tankiai austa arba su nanoplaušelių sluoksniu. Svarbiausia – kad čiužinys turėtų nuimamą užvalkalą, kurį galima skalbti aukštesnėje temperatūroje (erkutės neišgyvena esant aukštesnei nei 60 °C temperatūrai). Užvalkalą verta skalbti, o patį čiužinį apversti bent du kartus per metus. Alergiškiems žmonėms gali tikti ir čiužiniai su antibakterinių putų užpildu.
Pagalvė ir antklodė taip pat yra mėgstama erkučių bei pelėsių „slėptuvė“. Vertėtų rinktis tuščiavidurio pluošto gaminius, kurie dažnai būna hipoalerginiai. Jei to nepakanka, alergenus gali padėti mažinti specialus antibakterinis dulkių siurblys su UVC spinduliuote.
Sakoma, kad geriausia miegoti gryname ore, tačiau ne visada įmanoma – ypač jei miegamojo langai atsukti į triukšmingą ar dulkėtą gatvę. Tokiu atveju mikroklimatą galima pagerinti technikos pagalba. Sausame ore padeda drėkintuvas, o ar jis reikalingas, nesunku įvertinti turint termometrą su drėgmės matuokliu. Jei drėgmė nukrenta žemiau 40 proc., ypač šildymo sezonu, verta apie drėkintuvą rimtai pagalvoti. Sausas oras gali skatinti kosulį, perštėjimą gerklėje, bloginti astmos bei odos būklę.
Nors įkyraus žadintuvo skambesio išvengti nepavyks, rytą galima pradėti jaukiau. Šalia lovos pravartu patiesti šiltą kilimėlį – geriausia su aukštu plauku, kuris malonus pėdoms ir dar sugeria garsą. Jei leidžia biudžetas, verta rinktis kokybišką vilną: ji natūraliai atsparesnė nešvarumams ir yra patvari. Miegamajame geriau tinka prislopintos, tamsesnės spalvos, kurios mažiau aktyvina.
Vieniems patogu miegoti visiškoje tamsoje, kitiems reikia bent šiek tiek šviesos ir jie mieliau bunda su saule. Pagal tai verta pasirinkti langų uždengimus. Visišką tamsą užtikrina lauko žaliuzės, kurios, be šviesos sulaikymo, dar padeda izoliuoti nuo karščio: jos įkaista lauke, todėl šiluma mažiau patenka į vidų.
Daugelis lauko roletų ar žaliuzių turi nuotolinį valdymą, tačiau puikiai tinka ir tradiciniai sprendimai – tekstilinės roletos, japoniškos užuolaidos ar klasikinės užuolaidos. Galima rinktis nuo visiškai užtemdančių iki tokių, kurios praleidžia šviesą, bet saugo nuo smalsių žvilgsnių, taip pat ir visai permatomų. Dar viena idėja – jei norisi daugiau privatumo, lovą galima iš dalies paslėpti už širmos: ji suteikia jaukumo ir tampa interjero akcentu.
Miegamasis pirmiausia turi būti skirtas sveikam miegui ir poilsiui, tačiau tai nereiškia, kad reikia atsisakyti stiliaus. Įspūdingai atrodo lovos su aukštais minkštais galvūgaliais – jie ne tik puošia, bet ir patogūs, kai lovoje skaitote. Dažnai galvūgaliai dekoruojami siuvinėjimu, sagomis ar kniedėmis, o kartais aptraukiamas ir lovos rėmas.
Jei kyla klausimas, ar apmušalai nėra „dulkių kaupiklis“, verta žinoti: neretai naudojami lengvai prižiūrimi, dėmėms atsparesni audiniai, kuriuos galima nuvalyti drėgna šluoste, o dulkes – tiesiog išsiurbti. Kai kurios lovos turi nuimamą užvalkalą, kurį patogu atiduoti profesionaliam valymui. Skalbti skalbyklėje dažniausiai nerekomenduojama – užvalkalai būna per dideli, o audinys gali nukentėti.
Jei vakare sunku užmigti, verta pradėti ne nuo vaistų, o nuo aplinkos ir režimo. Prie geresnio užmigimo gali prisidėti aromaterapija. Dažnai rekomenduojamos melisa, mairūnas, kadagys ar bergamotė, tačiau universaliausiu raminančiu pasirinkimu laikoma levanda.
Natūralios medžiagos – ir madingos, ir draugiškesnės sveikatai, todėl miegamajame jos ypač tinka. Medinis lovos rėmas dažnai būna geriausias pasirinkimas, o taisyklė paprasta: kuo mažiau chemijos, tuo geriau. Pirmenybę verta teikti natūralių aliejų apdailai, o klijavimui – sprendimams be formaldehido ir kitų agresyvių medžiagų.
Svarbus ir pačios lovos dizainas: ji turėtų stovėti ant ne mažesnių kaip 30–40 cm kojelių, kad čiužinys galėtų „kvėpuoti“ ir iš apačios, o po lova būtų patogu tvarkytis. Nors daiktadėžės po lova yra praktiškos, alergiškiems žmonėms jos nėra tinkamas sprendimas – jose kaupiasi dulkės, be to, ką tik po miego sudėti pagalves ir antklodes į uždarą erdvę nėra higieniška.
Peřinių ir pagalvių slėpimas uždarose dėžėse ar spintose nėra patogus, ypač kai ryte skubate, ir nėra higieniškas: sandariai uždaryta, dar šiek tiek drėgna patalynė gali tapti palankia terpe erkutėms ir pelėsiui. Geriau, kai patalynė „kvėpuoja“ ant lovos. O jei netrukus laukiate svečių ir norite, kad miegamasis atrodytų tvarkingai, pravers praktiškas lovatiesės tipo užtiesalas. Jų pasirinkimas itin platus – nuo lengvų audinių iki dygsniuotų, šiltesnių variantų. Lovoms, kurių plotis 80–120 cm, tinka viengulės lovatiesės (apie 160 × 220 cm), o 160–220 cm pločio lovoms – dvigulės (apie 240 × 260 cm).
Renkantis miegamojo įrangą svarbiausia ne tik lova, bet ir čiužinys. Kad nepasiklystumėte gausioje pasiūloje, verta apsilankyti miego prekių salone, kur galima čiužinį išbandyti. Įkvėpimo gali suteikti ir viešnagė viešbutyje, kai pabudote pailsėję – tuomet verta pasidomėti, kokio gamintojo čiužinys buvo naudojamas.
Vieniems patogiau miegoti ant kietesnio pagrindo, kiti renkasi minkštesnį. Salone pravartu išbandyti pozas, kuriomis dažniausiai miegate, ir čiužinį testuoti bent kelias minutes – kai kurios putos prisitaiko tik po to, kai sušyla iki kūno temperatūros.
Miego kokybę lemia ne tik čiužinys ir lovos pagrindas. Ne mažiau svarbus ir patalynės pasirinkimas: ji turi būti maloni, šilta, gerai sugerianti drėgmę, pageidautina mažiau glamžytis ir, žinoma, tikti pagal dizainą. Daugelis pamėgsta medvilninį satiną – jis glotnus, subtiliai blizgus, žiemą šildo, o vasarą vėsina. Medvilninis satinas dėl natūralių pluoštų gerai sugeria drėgmę, yra laidus orui, ilgai išlaiko spalvas ir formą.
Šaltinis: autorsko pobūdžio straipsnis.
