Dauguma turistų tualete daro klaidą: paaiškėjo, kodėl Japonijoje sėdama atvirkščiai

Daugelis turistų, apsilankiusių Japonijoje, stebisi šalies technologijomis, kurios pritaikytos net ir, atrodytų, pačiose kasdieniškiausiose vietose. Vis dėlto netikėtumų gali laukti ne tik dėl modernių funkcijų, bet ir dėl senesnių, tradicinių sprendimų.

Kalbant apie vietinį elgesį tualetuose, kultūrinis šokas dažnai prasideda nuo įvairių įmontuotų funkcijų, o baigiasi tada, kai žmogus akis į akį susiduria su klasikiniu japonišku tualetu.

Kodėl japonai ant unitazo sėda atvirkščiai

Tuomet ir kyla klausimas: kodėl kai kurie žmonės tarsi atsisuka į jį veidu? Priežastis paprasta – tradicinė japoniška santechnika, kurią iki šiol galima rasti parkuose, mokyklose ar senuose pastatuose, dažnai nėra mums įprastas unitazas. Tai į grindis įmontuotas keraminis dubuo.

Tokia konstrukcija vienoje pusėje turi būdingą iškilimą, primenantį gaubtą ar nedidelį kupolą. Būtent šis elementas ir „padiktuoja“ naudojimosi padėtį.

Istoriškai susiklostė, kad japonai į šį iškilimą atsisukdavo veidu. Tais laikais, kai vietoje šiuolaikinės kanalizacijos buvo naudojamos paprastos išgriebimo duobės, tokia laikysena turėjo labai praktišką prasmę. Kupolas veikė kaip apsauginis skydas, kad purslai nepatektų ant drabužių, ypač ant ilgo ir sudėtingai apsivelkamo kimono.

Tradiciniai drabužiai buvo brangūs, o jų valymas – sudėtingas, todėl higiena tapdavo ne tik komforto, bet ir ekonomijos klausimu.

Be to, už šio iškilimo neretai būdavo įrengtas nuleidimo latakas. Atsisukęs veidu į tą pusę žmogus iš esmės tiesiog vadovavosi technine konstrukcijos logika.

Nors mums tokia „atvirkščia“ padėtis ant įprasto unitazo atrodytų keista, kai kurie sveikos gyvensenos šalininkai įžvelgia joje racionalumo. Manoma, kad poza, kurios reikalauja į grindis įmontuotas tualetas, žmogaus organizmui gali būti natūralesnė.