Rapsų aliejus stiprina kraujagysles ir širdies raumenį, mažina uždegimą ir gali pagerinti audinių jautrumą insulinui, pasakoja dietologė Elena Solomatina.
Rapsų aliejus, kaip ir kiti augaliniai aliejai, turi tiek sočiųjų, tiek nesočiųjų riebalų rūgščių. Jo sudėtyje yra mononesočiųjų rūgščių, pavyzdžiui, omega-9, būdingų „alyvuogių aliejui“, taip pat polinesočiųjų omega-3 rūgščių, panašių į tas, kurių gausu „linų sėmenų aliejuje“. Tuo pačiu rapsų aliejuje sočiųjų riebalų kiekis yra palyginti mažas – paprastai ne daugiau kaip 14 %.
Dėl tokios sudėties šis produktas laikomas naudingu širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai: jis stiprina kraujagyslių sieneles ir širdies raumenį, mažina uždegiminius procesus ir gali gerinti audinių jautrumą insulinui, o tai svarbu esant insulino rezistencijai ir siekiant užkirsti kelią cukriniam diabetui.
Tačiau kalbama apie rapsų aliejų be eruko rūgšties. Anksčiau rapsų aliejus buvo laikomas kenksmingu dėl didelio eruko rūgšties kiekio, kuris galėjo neigiamai veikti širdies raumenį. Šiandien, selekcijos būdu išvestos rapsų veislės turi minimalų šios rūgšties kiekį, todėl šiuolaikinis rapsų aliejus yra saugus ir plačiai vartojamas maiste.
Terminiam apdorojimui rapsų aliejus naudojamas net dažniau nei kiti, nes pasižymi aukšta dūmų temperatūra ir kaitinant susidaro mažiau kancerogeninių junginių. Šiuo požiūriu jis palankiai išsiskiria net lyginant su „rafinuotu alyvuogių aliejumi“, kuris taip pat tinka kepimui, tačiau yra brangesnis ir greičiau pradeda svilti bei rūkti.
Vis dėlto svarbu prisiminti, kad kepimas, pasak gydytojos, ypač gruzdinimas (fritavimas), bet kokiame aliejuje išlieka nesveikas maisto ruošimo būdas, todėl juos vertėtų kiek įmanoma riboti. Tačiau jei vis dėlto tenka kepti, rapsų aliejus bus vienas tinkamiausių pasirinkimų.
