2025 metais atliktos „Instrumentariumo“ apklausos duomenimis, net 60 procentų suomių kenčia arba yra kentėję nuo sausų akių. Ši problema ypač dažnai pasireiškia 18–24 metų jaunuoliams ir vyresniems nei 75 metų žmonėms, todėl specialistai vis dažniau kalba apie augančią šio sutrikimo paplitimo tendenciją.
Pasak „Instrumentariumo“ sausų akių specialistės, lektorės ir mokymų vadovės Aijos Hirsimäki, sausų akių sindromas šiuo metu laikomas viena dažniausių, tačiau kartu ir viena mažiausiai diagnozuojamų akių ligų pasaulyje. Sunkesniais atvejais žmogui gali būti sudėtinga atlikti kasdienes veiklas, pavyzdžiui, vairuoti ar dirbti, nes atmerktos akys ima skaudėti.
Kai kuriems žmonėms simptomai būna tokie stiprūs, kad tenka net keltis naktį ir lašinti drėkinamuosius akių lašus. Dėl nuolatinio diskomforto pablogėja gyvenimo kokybė, todėl specialistai ragina neatidėlioti problemos sprendimo ir laiku kreiptis pagalbos.
Pagrindinė priemonė sausoms akims gydyti yra šiuolaikiniai drėkinamieji akių lašai, pagaminti be konservantų. „Instrun“ parduotuvėse siūlomas kruopščiai atrinktas tokių lašų asortimentas, o darbuotojai, remdamiesi simptomų klausimynu ir kitais duomenimis, padeda klientams išsirinkti tinkamiausią preparatą.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad drėkinamieji lašai dažniausiai padeda tik palengvinti simptomus, tačiau nepašalina tikrosios problemos priežasties. Todėl tais atvejais, kai lašus tenka vartoti nuolat arba atrodo, kad jie neduoda laukiamo rezultato, rekomenduojama atlikti išsamesnius tyrimus.
Tokiais atvejais verta užsiregistruoti vizitui „Instrun“ Kuivasilmäklinikalle, kur specialistai gali nustatyti sausų akių priežastį ir parengti individualų gydymo planą. Šiandien prie įprastinių gydymo metodų prisidėjo ir modernios technologijos, pavyzdžiui, IPL šviesos impulsų terapija, taikoma tuomet, kai tradicinės priemonės nepadeda.
Į kliniką rekomenduojama kreiptis visada, kai simptomai nėra laikini arba aiškiai susiję su konkrečiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, vėjuotu oru, žiedadulkėmis ar trumpalaikiu vaistų vartojimu. Net ir lengvus simptomus svarbu gydyti, nes negydomas sausų akių sindromas gali tapti lėtinis ir sukelti rimtesnių akių sutrikimų.
Vizitas Kuivasilmäklinikalla prasideda nuo išsamaus simptomų klausimyno, kuriame įvertinamas paciento patiriamų nusiskundimų intensyvumas. Pirminės konsultacijos metu taip pat aptariamos gretutinės ligos, vartojami vaistai, mitybos įpročiai, gyvenimo būdas ir prie ekranų praleidžiamas laikas, nes visi šie veiksniai gali turėti įtakos akių būklei.
Pagrindiniai tyrimai atliekami klinikoje naudojant specialų „Keratographs“ aparatą. Ši technologija leidžia įvertinti riebalus gaminančių Meibomo liaukų būklę, ašarų kiekį ir kokybę, nustatyti akies paviršiaus pažeidimus, junginės paraudimo laipsnį bei kitus svarbius parametrus.
Atlikus tyrimus, gauti rezultatai išsamiai aptariami su pacientu. Optometristas parengia individualų gydymo planą ir paaiškina, kokios priežiūros reikės laikytis namuose. Vėliau gydymo efektyvumas įvertinamas kontrolinio vizito metu.
Viena dažniausių sausų akių sindromo priežasčių, su kuria susiduria Kuivasilmäklinikalla besilankantys pacientai, yra Meibomo liaukų disfunkcija. Šios liaukos atsakingos už riebalų išskyrimą į ašarų plėvelę, tačiau jų veiklą gali sutrikdyti įvairūs veiksniai.
Vienas svarbiausių šių dienų rizikos veiksnių yra intensyvus išmaniųjų įrenginių naudojimas. Žiūrint į ekranus mirksėjimo dažnis gali sumažėti net 70–80 procentų, o tai turi tiesioginę įtaką akių drėkinimui.
Mirksėjimas reikalingas tam, kad ašaros tolygiai pasiskirstytų akies paviršiuje ir kad iš Meibomo liaukų į ašarų plėvelę patektų riebalai. Jei mirksime per retai, ašaros nepakankamai sudrėkina akies paviršių, o riebalai iš liaukų neišsiskiria.
Ilgainiui liaukų ištekamieji latakai gali užsikimšti, o sausų akių simptomai tampa dar ryškesni. Tokiu atveju akys pradeda perštėti, parausta, atsiranda smėlio pojūtis ar nuolatinis diskomfortas.
Kita gana dažna, tačiau mažiau žinoma sausų akių priežastis yra per didelis talipunkio, dar vadinamo demodeksu, dauginimasis. Nors šie mikroskopiniai parazitai nėra naujas reiškinys, jų poveikis akių sveikatai vis dar dažnai neįvertinamas.
Talipunkiai gyvena blakstienų, antakių, galvos plaukų ir odos folikuluose. Naktį jie išlenda į odos paviršių, juda ir gali pažeisti odą aplink blakstienų šaknis.
Nedidelis talipunkio kiekis paprastai nekelia problemų. Tačiau jų perteklius gali sukelti odos dirginimą, o aplink blakstienų šaknis susiformuoja savotiškas „apykaklės“ pavidalo darinys.
Specialistai talipunkio perteklių nustato apžiūrėdami akis biomikroskopu ir pastebėdami būtent šį požymį. Vis dėlto kai kuriuos simptomus galima pastebėti ir patiems.
Vienas dažniausių požymių – nuolat niežtintys arba paraudę vokų kraštai. Tokiais atvejais vokuose dažnai būna lėtinis uždegimas, kuris ilgainiui gali dar labiau pabloginti akių būklę.
Kitas gana dažnas ženklas, ypač pastebimas moterų, yra blakstienų retėjimas arba jų augimas netaisyklinga kryptimi. Taip nutinka todėl, kad blakstiena nebegali normaliai augti susiaurėjusiame folikule.
Suvaldžius talipunkio perteklių, daugeliui pacientų blakstienos vėl pradeda augti normaliai. Todėl tinkama diagnostika ir gydymas gali turėti didelę reikšmę ne tik akių sveikatai, bet ir estetinei išvaizdai.
Nustačius talipunkio perteklių, Kuivasilmäklinikalla sudaroma individuali namų priežiūros programa. Specialistas išsamiai paaiškina, kaip tinkamai prižiūrėti akių vokų sritį ir kokias priemones naudoti kasdienėje rutinoje.
Jei reikia, talipunkio kiekį gali padėti sumažinti ir IPL gydymas. Tai šviesos impulsų terapija, kuri naudojama įvairiems akių vokų ir liaukų veiklos sutrikimams gydyti.
Svarbu žinoti, kad antibiotikai ar kortikosteroidai tiesiogiai talipunkių neveikia. Antibiotikai gali sumažinti vokų krašto uždegimą, tačiau jei jį sukelia būtent talipunkiai, uždegimas linkęs pasikartoti.
Kortikosteroidai kai kuriais atvejais net gali pabloginti situaciją, todėl gydymas visada turėtų būti parenkamas individualiai ir tik po išsamaus įvertinimo.
Didžiausią riziką patirti talipunkio perteklių turi žmonės, nešiojantys kontaktinius lęšius arba turintys priaugintas blakstienas. Taip pat rizikos grupėje yra rožine sergantys asmenys ir žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl ligų ar vartojamų vaistų.
Tinkama akių higiena yra viena svarbiausių prevencijos priemonių. Makiažą reikėtų nuvalyti kruopščiai ir naudoti specialiai akių vokams skirtas, konservantų neturinčias priemones.
Jei blakstienų šaknys nėra valomos, į akis lengviau patenka nešvarumų, kurie gali pabloginti ašarų kokybę ir sustiprinti sausų akių simptomus. Todėl akių srities priežiūra turėtų būti kasdienės higienos dalis.
Plaunant akis svarbu jų stipriai nespausti. Jei vokai suveržiami per stipriai, blakstienų šaknys lieka tinkamai nepasiektos ir neišvalomos.
Tokiu atveju rezultatas panašus į bandymą išsivalyti dantis neatveriant burnos. Valant akis rekomenduojama laikyti jas švelniai ir atpalaiduotai užmerktas.
Daugelis vyrų taip pat nesusimąsto, kad akių srities plovimas turėtų būti kasdienės higienos dalis. Dažnai pakanka trumpai, švariomis rankomis duše nuplauti blakstienų šaknis vandeniu arba specialiomis akių priežiūros priemonėmis.
Ypatingo dėmesio reikalauja priaugintų blakstienų priežiūra. Jų šaknys dažnai nuplaunamos nepakankamai kruopščiai, nes bijoma pažeisti priauginimą, tačiau būtent tokios vietos tampa idealia terpe talipunkiams daugintis.
Ten kaupiasi riebalai ir nešvarumai, kurie sudaro palankias sąlygas šiems mikroorganizmams veistis. Todėl turint priaugintas blakstienas svarbu naudoti specialias valymo priemones ir laikytis meistrų rekomendacijų.
Taip pat rekomenduojama vengti pernelyg riebių kremų ir aliejų pertekliaus akių srityje. Kai ant vokų kaupiasi daug riebalinių produktų, talipunkiai gauna palankias sąlygas daugintis.
Todėl geriausia rinktis lengvesnius, greitai susigeriančius produktus ir naudoti juos saikingai. Tinkama priežiūra ir higiena gali padėti ne tik sumažinti talipunkio kiekį, bet ir pagerinti bendrą akių būklę.
