Norite mąstyti greičiau ir aiškiau? Mokslininkai įvardijo įpročius, kurie stiprina smegenis

Ilgą laiką vyravo įsitikinimas, kad intelekto koeficientas yra lyg akių spalva – paveldėtas ir nekintamas. Tačiau šiuolaikinė neurologija ir psichologija piešia kitokį vaizdą: mūsų mąstymo gebėjimus bent iš dalies formuoja ne genai, o kasdieniai įpročiai.

Žvelgiant į istorinius pavyzdžius, tai nestebina. Albertas Einšteinas vaikystėje buvo laikomas lėtu, Charlesas Darwinas – vidutinišku mokiniu, o Thomasas Edisonas net pašalintas iš mokyklos kaip „netinkamas mokyti“. Visus juos išskyrė ne stebuklingi genai, o tai, kaip jie dirbo su savo galva.

Gilus mąstymas ir produktyvus sunkumas

Nauji tyrimai rodo, kad smegenys tampa efektyvesnės ne tada, kai nuolat vartojame informaciją, o kai esame priversti mąstyti be išorinių dirgiklių. Tokiais momentais suaktyvėja vadinamasis numatytojo režimo tinklas, siejamas su abstrakčiu mąstymu ir kūrybiškumu.

Paprastas, bet veiksmingas pratimas – kasdienis pasivaikščiojimas be telefono, muzikos ir naujienų. Pirmiausia jis atrodo nuobodus, tačiau būtent nuobodulio ir lengvo diskomforto fazėje pradeda rastis įžvalgos. Tai yra sąmoningai treniruojamas gebėjimas mąstyti savarankiškai.

Kita svarbi grandis – vadinamasis produktyvus sunkumas. Prieš prašydami pagalbos ar ieškodami atsakymo internete, turėtume bent kelias minutes patys pabandyti išspręsti užduotį, net jei klystame. Moksliniai darbai rodo, kad toks „pirmas bandymas iš savęs“ sukuria gilesnius nervinius ryšius nei pasyvus paaiškinimo klausymas.

Rašymas, modeliai ir atmintis

Psichologai pabrėžia ir rašymo svarbą. Rašymas ranka lėtina mąstymo tempą, leidžia pamatyti spragas, atskirti, ką iš tiesų suprantame, o kas tėra atmintinai išmoktos frazės. Tyrimai Prinstono ir UCLA universitetuose parodė, kad studentai, kurie konspektuoja ranka, geriau įsisavina sudėtingas sąvokas nei rašantys klaviatūra.

Aukštą intelektą dažnai lydi gebėjimas mąstyti per vadinamuosius mentalinius modelius – bendrus principus iš įvairių sričių, kuriuos vėliau galima pritaikyti naujose situacijose. Fizika moko priežasties ir pasekmės, ekonomika – paskatų, psichologija – šališkumų. Kai smegenys nuolat perjungia sritis, gerėja vadinamoji sklandžioji inteligencija.

Ne mažiau svarbi ir treniruojama atmintis. Aktyvus prisiminimas, išdėstytas kartojimas ir vaizdiniai sąryšiai pastebimai gerina gebėjimą greitai apdoroti informaciją. Magnetinio rezonanso tyrimai rodo, kad žmonių, sistemingai lavinančių atmintį, smegenyse ryškėja tankesni ir efektyvesni ryšiai tarp skirtingų sričių.

Miegas, poilsis ir smegenų higiena

Galiausiai intelektas priklauso ir nuo to, kaip saugome savo kognityvinius išteklius. Lėtinis miego trūkumas, nuolatinis stresas ir nenutrūkstamas dirgiklių srautas išmaniuosiuose įrenginiuose silpnina vykdomąsias funkcijas – būtent tas, kurios dažniausiai matuojamos IQ testuose.

Todėl poilsis, gilaus miego režimas, fizinis aktyvumas, natūrali dienos šviesa ir net paprastas leidimas sau nuobodžiauti yra ne tinginystė, o būtina sąlyga smegenų „atnaujinimui“. Intelektas retai šokteli per naktį, tačiau metų metais kartojami nedideli įpročiai gali pastebimai pakeisti tai, kaip mąstome, mokomės ir sprendžiame problemas.