Šventinis laikotarpis, kai daugelis mūsų skuba paskutines dovanas ar tiesiog ilsisi nuo kasdienių rūpesčių, sukčiams tapo tikra aukso kasykla. Gruodžio mėnesį Lietuvą užgriuvo tokia apgaulingų skambučių lavina, kokios dar nematėme – skaičiai tiesiog kelia šiurpą.
Skaičiai, kurie atima žadą
Vien „Telia” tinkle per gruodį buvo užblokuota maždaug 3,3 milijono apgaulingų skambučių. Palyginkime: lapkritį šis skaičius siekė apie 900 tūkstančių. Tai reiškia, kad sukčių aktyvumas per vieną mėnesį išaugo beveik 4 kartus.
Dar įspūdingiau atrodo savaitinė statistika. Paskutinę rugpjūčio savaitę buvo blokuojama apie 70 tūkstančių apgaulingų skambučių, o gruodžio pradžioje – jau daugiau nei 800 tūkstančių per savaitę. Per vieną darbo valandą užblokuojama apie 20 tūkstančių tokių skambučių – tai maždaug 330 per minutę arba 5–6 skambučiai kas sekundę.
Šiuo metu sukčių skambučiai sudaro apie penktadalį viso tarptautinių skambučių srauto. Įsivaizduokite: kas penktas skambutis iš užsienio – bandymas jus apgauti.
Kodėl būtent gruodis?
„Sukčių pasirinkimas aktyviausiai atakuoti būtent darbo dienomis yra ir taktika, ir parodo, kad sukčiavimo įmonės irgi dirba savo tvarkaraščiu”, – aiškina „Telia” Verslo užtikrinimo, atsparumo ir tvarumo vadovas Vytautas Bučinskas.
Šventinis laikotarpis sukčiams idealus dėl kelių priežasčių. Darbo valandomis žmonės skuba, yra užimti ir dažniau priima impulsyvius sprendimus. Kai telefonas suskamba tariamai iš banko ar valdžios institucijos, sunerimęs žmogus rečiau sustoja pagalvoti – jis veikia.
Be to, gruodis – apsipirkimų pikas. Žmonės laukia siuntų, tikisi skambučių dėl užsakymų, ir sukčiams lengviau apsimesti kurjeriais ar internetinių parduotuvių darbuotojais.
Sukčiavimas kaip verslas
Būtų naivu manyti, kad už šių skambučių stovi pavieniai nusikaltėliai. Realybė kur kas baisesnė – sukčiavimas tapo globaliu verslu su visa tiekimo grandine.
„Šiandien sukčiai dažniausiai nedirba po vieną. Jie veikia didelėse tarptautinėse grupėse. Šios grupės veiklą vykdo panašiai kaip didelės įmonės. Jos turi labai daug darbuotojų, kuria naujus sprendimus, ieško skirtingų pajamų šaltinių ir komandai stiprinti net išlaiko personalo skyrius, motyvuoja darbuotojus, kurie pasiekia aukštų rezultatų sukčiaudami”, – pasakoja V. Bučinskas.
Daugelį sukčiavimo įrankių galima įsigyti kaip paslaugą – panašiai kaip programinę įrangą. Vieni kuria kenksmingas programas, kiti parduoda duomenų sąrašus, treti teikia klientų aptarnavimą skambučių centruose. Nusikaltimas tapo preke.
Vien per 2025 metus sukčiavimo industrija pasauliniu mastu išviliojo apie 15 trilijonų JAV dolerių. Prognozuojama, kad 2026 metais ekonominė žala viršys 20 trilijonų dolerių.
Lietuvoje – per 16 milijonų eurų nuostolių
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys rodo, kad per tris 2025 metų ketvirčius sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir verslo išviliojo per 16,4 milijono eurų. Registruota daugiau nei 10,9 tūkstančio sukčiavimo atvejų – pernai tuo pačiu metu jų buvo 10 tūkstančių.
Yra ir gerų naujienų: finansų įstaigoms pavyko užkirsti kelią patirti daugiau nei 31 milijono eurų nuostolių, o dalis lėšų – 1,15 milijono eurų – sugrįžo nukentėjusiems.
Kaip apsisaugoti?
Ekspertai vieningai kartoja tuos pačius patarimus, kurie gali atrodyti banalūs, bet veikia:
Niekada neperskambinkite į nepažįstamus numerius, ypač jei jie prasideda ne +370. Dažnai tai vadinamosios „Wangiri” atakos – skambinama trumpai, kad pamatytumėte praleistą skambutį ir perskambintumėte į brangiai kainuojančią liniją.
Jokia institucija neprašys prisijungimo duomenų telefonu. Nei bankas, nei VMI, nei policija. Jei kyla bent menkiausia abejonė – nutraukite pokalbį ir patys paskambinkite oficialiu institucijos numeriu.
Skubinimas – pavojaus ženklas. Sukčiai visada sukuria dirbtinę skubą: „turite nedelsiant pervesti pinigus”, „jūsų sąskaita bus užblokuota per valandą”. Tikros institucijos taip neelgtųsi.
Pasidalinkite su artimaisiais. Ypač svarbu informuoti vyresnio amžiaus šeimos narius, kurie dažniausiai tampa sukčių taikiniais.
Ką daryti, jei tapote auka?
Jei supratote, kad pervedėte pinigus sukčiams, veikite žaibiškai. Pirmiausia skambinkite į banką – įtartina operacija gali būti sustabdyta, kol pinigai dar nepasiekė sukčių sąskaitų. Tada kreipkitės į policiją.
Net jei atrodo, kad viltis praradote pinigus amžinai, verta bandyti. Veikiant kartu su banku ir policija, šansai susigrąžinti lėšas padidėja.
Kova tęsiasi
Telekomunikacijų bendrovės nestovi vietoje. Automatinės padirbtų numerių atpažinimo ir blokavimo sistemos nuolat tobulinamos. Valstybė stiprina kibernetinį saugumą, veikia Nacionalinis kibernetinio saugumo centras su beveik 200 specialistų.
Tačiau galingiausias ginklas išlieka mūsų pačių kritinis mąstymas. Net menkiausia abejonė gali apsaugoti nuo tūkstantinių nuostolių. Prieš paspausdami nuorodą ar atskleisdami duomenis – sustokite ir pagalvokite. Tai gali būti svarbiausios kelios sekundės jūsų finansiniam saugumui.
Šaltiniai: „Telia”, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras, „Citadele” bankas
