Lietuva NATO jau 20 metų: ar šiandien esame saugesni nei tada
2024 metais Lietuva mini 20 metų narystės NATO sukaktį. Į Aljansą Lietuva įstojo 2004 metų kovo 29 dieną, o sukaktis tapo proga įvertinti, kaip per du dešimtmečius pasikeitė šalies saugumo politika ir reali gynyba.
Narystės esmė yra kolektyvinė gynyba: NATO sutarties 5 straipsnis numato, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną sąjungininkę laikomas išpuoliu prieš visas. Praktikoje tai reiškia ne tik politinį įsipareigojimą, bet ir bendrą planavimą, pajėgumų integraciją, pratybas bei sąjungininkų buvimą regione.
Kas pasikeitė per 20 metų?
Didžiausias lūžis įvyko po 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje pradžios, kai NATO sustiprino rytinį flangą. Lietuvoje įsitvirtino nuolatinis sąjungininkų pajėgų buvimas, o NATO priešakinio buvimo kovinė grupė tapo viena svarbiausių atgrasymo priemonių Baltijos regione.
2022 metais prasidėjęs plataus masto Rusijos karas prieš Ukrainą paskatino dar greitesnius sprendimus: NATO išplėtė atgrasymo ir gynybos planus, o sąjungininkės ėmėsi didinti parengtį ir pajėgų pasirengimą. Lietuvos saugumo darbotvarkėje daugiau dėmesio skiriama oro gynybai, priimančiosios šalies paramai ir logistikai, kad sąjungininkų pastiprinimas krizės atveju būtų greitas.
Kolektyvinė gynyba ir realūs įsipareigojimai
Lietuvos dalyvavimas NATO nėra vien pasyvus saugumo gavimas. Šalis prisideda prie bendrų Aljanso užduočių, dalyvauja pratybose ir misijose, stiprina sąveiką su sąjungininkais, o gynybos planavimas derinamas prie NATO standartų.
NATO viršūnių susitikimuose nuosekliai pabrėžiamas ir finansinis įsipareigojimas, kai šalys siekia skirti gynybai ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Šis kriterijus tapo ne tik skaičiumi, bet ir politiniu signalu apie pasirengimą investuoti į pajėgumus, kurie būtini kolektyvinei gynybai ir atgrasymui.
Kodėl tai svarbu šiandien?
Per 20 metų narystė NATO Lietuvai suteikė saugumo architektūrą, kurios pagrindas yra aiškus sąjungininkų įsipareigojimas ginti vieni kitus. Tuo pat metu dabartinė saugumo aplinka rodo, kad atgrasymas veikia tada, kai jį remia konkretūs planai, pratybos, moderni ginkluotė, pasirengusi infrastruktūra ir visuomenės atsparumas.
Sukaktis primena ir tai, kad narystė nėra vienkartinis pasiekimas. Ji reikalauja nuolatinio darbo, investicijų ir politinės lyderystės, ypač tada, kai Europos saugumo situacija išlieka įtempta, o grėsmės apima ne tik karinę, bet ir kibernetinę, informacinę bei kritinės infrastruktūros apsaugos dimensiją.
„NATO yra mūsų pasirinkimas ir mūsų kasdienis įsipareigojimas – saugumas remiasi ne vien pažadais, o realiu pasirengimu ginti ir būti ginamiems“, – sakė Lietuvos pareigūnai, minint narystės sukaktį.
Per du dešimtmečius Lietuva iš valstybės, siekusios kuo greičiau įsitvirtinti Vakarų saugumo sistemoje, tapo aktyvia NATO nare rytiniame flange. Šiandien svarbiausias klausimas nebe ar narystė reikalinga, o kaip sparčiausiai stiprinti gynybinius pajėgumus ir sąjungininkų pasirengimą, kad atgrasymas išliktų patikimas.
