Psichologė Laura Šlezinger išskiria penkias klaidas, kurias moterys gana dažnai daro ir taip pačios apsunkina savo gyvenimą. Pasak specialistės, šios klaidos dažniausiai susijusios su netinkamais pasirinkimais santykiuose, pasitikėjimo savimi stoka ir nuolatiniu bandymu atitikti kitų žmonių lūkesčius.
Viena dažniausių problemų – pernelyg stiprus prisirišimas prie santykių idėjos. Daugelyje kultūrų moters sėkmė vis dar neretai vertinama pagal tai, ar ji turi partnerį. Dėl šios priežasties kai kurios moterys savo vertę pradeda matuoti santykių statusu, o ne asmeniniais pasiekimais ar savijauta.
Kartais iš baimės likti vienoms jos pasirenka santykius su žmogumi, kuris iš tiesų joms netinka. Tokiu atveju santykiai tampa ne bendro gyvenimo džiaugsmu, o būdu įrodyti visuomenei savo „pilnavertiškumą“.
Psichologė pabrėžia, kad partneris negali apibrėžti žmogaus vertės. Svarbiausia yra savigarba ir gebėjimas atsisakyti santykių, kurie neatneša laimės ar pagarbos.
Kita dažna klaida – aklas pasitikėjimas santykiais vien dėl stiprių jausmų. Kai kurios moterys kartoja sau ir kitiems, kad myli partnerį, nors iš tiesų santykiai joms sukelia daugiau skausmo nei džiaugsmo.
Tokiais atvejais žmogus dažnai nenori pripažinti tikrosios situacijos. Kartais tai susiję su baime likti vienai arba su nenoru pripažinti, kad santykiai nepasiteisino.
Specialistai pataria nepainioti meilės su fantazijomis ar idealizuotais lūkesčiais. Jei santykiai kelia nuolatinį skausmą ar nesaugumo jausmą, verta sąžiningai įvertinti situaciją ir pagalvoti apie savo gerovę.
Dar viena klaida – viltys, kad partnerį bus galima pakeisti. Kai kurios moterys tuokiasi tikėdamos, kad laikui bėgant galės „perauklėti“ savo partnerį ir pritaikyti jį prie savo lūkesčių.
Tačiau realybėje žmonės retai pasikeičia vien dėl kito žmogaus spaudimo. Tai, kas pradžioje atrodo patrauklu ar įdomu, vėliau gali tapti nuolatiniu konfliktų šaltiniu.
Psichologė pabrėžia, kad žmogus gali pasikeisti tik tada, jei pats to nori. Todėl santykiuose svarbu ne bandyti kitą pakeisti, o įvertinti, ar iš tiesų galite priimti jį tokį, koks jis yra.
Kita dažna klaida susijusi su sprendimu susilaukti vaikų dėl netinkamų priežasčių. Kartais vaikai planuojami ne dėl nuoširdaus noro kurti šeimą, o dėl socialinio spaudimo ar įsitikinimo, kad „jau atėjo laikas“.
Vaikas neturėtų būti būdas įrodyti savo vertę ar įgyvendinti visuomenės lūkesčius. Motinystė reikalauja brandos, pasirengimo ir atsakomybės tiek emociškai, tiek materialiai.
Prieš planuojant šeimos pagausėjimą svarbu sąžiningai įvertinti savo galimybes. Vaiko poreikiai ir gerovė visuomet turėtų būti svarbiausi.
Penktoji klaida – bejėgiškumo laikysena. Kai kurios moterys, bijodamos konfliktų ar kitų žmonių reakcijos, vengia reikšti savo jausmus ir ginti asmenines ribas.
Ilgainiui toks elgesys gali sukelti vidinę įtampą, nusivylimą ar net depresiją. Nuolat slopinamos emocijos kaupiasi ir gali neigiamai paveikti tiek psichologinę, tiek fizinę sveikatą.
Psichologai pabrėžia, kad labai svarbu išmokti atvirai kalbėti apie savo jausmus ir poreikius. Gebėjimas pasakyti „ne“ ir apginti savo ribas yra svarbi emocinės sveikatos dalis.
Kiekvienas žmogus turi teisę į savo jausmus ir nuomonę. Todėl svarbu mokytis gerbti save, išreikšti savo poreikius ir neleisti, kad kiti žmonės nuolat spręstų už jus.
