Kiaulienos nugarinės kotletas ne veltui vadinamas tikru sekmadienio pietų karaliumi. Daugelis mėsos mėgėjų sutiks, kad sunku rasti sotesnį ir labiau tradicinį patiekalą šeimos susibūrimams. Tačiau tam, kad kotletas būtų iš tiesų nepriekaištingas, būtina atkreipti dėmesį į kelias svarbias detales – tinkamą mėsos pasirinkimą, riebalus kepimui ir taisyklingą paruošimą.
Šis patiekalas gali būti ruošiamas ne tik klasikiniu būdu, bet ir įdarytas kumpiu bei sūriu. Tokia versija ypač tinka šventiniams pietums, kai norisi sotesnio ir įdomesnio skonio. Vis dėlto pagrindiniai sėkmės principai išlieka tie patys – kokybiška mėsa, tinkama kepimo temperatūra ir traški, nuo mėsos neatsiskirianti pluta.
Svarbiausias žingsnis – aukštos kokybės nugarinės pasirinkimas. Mėsa turi būti šviežia, švelniai rausvos spalvos, elastinga ir be perteklinės drėgmės. Patikimiausia ją įsigyti specializuotose mėsos parduotuvėse arba vietiniuose turguose.
Nors dažnai pasirenkama nugarinė be kaulo, verta atkreipti dėmesį į mėsą su kaulu ir plona riebalų juostele. Nedidelis riebalų kiekis kepimo metu suteikia daugiau aromato ir padeda išlaikyti sultingumą. Visiškai liesa mėsa dažniau tampa sausesnė ir praranda dalį skonio.
Ne mažiau svarbus ir tinkamų riebalų pasirinkimas kepimui. Tradiciškai tokie kotletai kepami lydytuose kiaulienos taukuose, nes jie pasižymi aukšta dūmų temperatūra ir leidžia išgauti tolygią, traškią plutą. Dar sodresniam skoniui taukus galima maišyti su skaidrintu sviestu.
Didelę reikšmę turi ir džiūvėsėliai. Geriausia juos pasiruošti patiems iš išdžiovintos, bet neperkeptos duonos. Susmulkinti jie turėtų būti smulkūs, birūs, primenantys sausą smėlį – tuomet pluta bus lengva ir traški.
Prieš paniruojant mėsa turi būti kambario temperatūros. Riekes reikia išmušti tolygiai, plonai, bet ne per plonai, kad būtų suskaldyti raumenų pluoštai ir mėsa išliktų minkšta. Toks paruošimas užtikrina, kad kotletas bus trapus ir tolygiai iškeps.
Kepama gerai įkaitintuose riebaluose, tačiau ne ant per stiprios ugnies. Per didelė kaitra gali greitai sudeginti plutą, kol vidus dar nebus iškepęs. Iškepusius kotletus verta trumpam padėti ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalų perteklius ir išliktų traškumas.
Šį patiekalą sunku įsivaizduoti be bulvių. Jos gali būti virtos su krapais, sutrintos į purią košę, keptos orkaitėje ar pasirinktos kitokiu šeimai įprastu būdu. Svarbiausia, kad garnyras papildytų mėsos skonį ir sukurtų sotų, subalansuotą patiekalą.
Ant lėkštės šalia kotleto ir bulvių turėtų atsirasti ir daržovių. Tai gali būti šviežios salotos, agurkų bei grietinės mišinys ar troškinti kopūstai. Daržovės ne tik suteikia gaivumo, bet ir padeda lengviau virškinti riebesnį maistą.
Klasikiniam kiaulienos nugarinės kotletui reikės maždaug dviejų centimetrų storio nugarinės su kaulu, druskos, pipirų, miltų, kiaušinių ir džiūvėsėlių. Pagardinimui galima naudoti šiek tiek šviežio rozmarino, kuris suteiks subtilų aromatą. Kepimui tiks lydyti taukai arba skaidrintas sviestas.
Mėsos riekes lengvai išmuškite, pagardinkite druska ir pipirais, apvoliokite miltuose, tuomet pamirkykite plaktuose kiaušiniuose ir apvoliokite džiūvėsėliuose. Kepkite, kol abi pusės taps gražios aukso spalvos ir mėsa bus visiškai iškepusi. Patiekite su švelnia bulvių koše, pagardinta sviestu, grietine ir žiupsneliu muskato riešuto – taip sukursite sotų ir jaukų sekmadienio pietų patiekalą.
