Ši detalė paaiškina, kodėl vargstate dėl inkstų akmenų: sužinokite, kas slepiasi jų viduje

4 min. skaitymo

Inkstų akmenys žmones kamuoja nuo seniausių laikų, tačiau, kaip rodo naujas tyrimas, iki šiol buvome nepastebėję esminės detalės apie dažniausią jų rūšį.

Mokslininkai JAV rado gyvų bakterijų ir biofilmų kalcio oksalato inkstų akmenyse. Tai – dažniausia inkstų akmenų rūšis, sudaranti beveik 80 procentų visų atvejų. Iki šiol manyta, kad šie akmenys yra visiškai sudaryti iš iš šlapime ištirpusių druskų kristalizacijos metu susiformavusių mineralų.

Pasak naujojo tyrimo autorių, bakterijos šiuose inkstų akmenyse ne tik randamos, bet gali ir aktyviai dalyvauti jų formavimosi procese.

„Šis atradimas paneigia ilgai vyravusią prielaidą, kad šie akmenys susidaro vien tik dėl cheminių ir fizinių procesų. Jis parodo, kad bakterijos gali gyventi akmenų viduje ir galbūt aktyviai prisidėti prie jų formavimosi“, – aiškina urologė Kymora Scotland iš Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA).

„Atskleidęs šį naują mechanizmą, tyrimas atveria kelią naujoms gydymo strategijoms, nukreiptoms į mikrobinę inkstų akmenų aplinką.“

Inkstų akmenys gali sukelti itin stiprų skausmą. Nors laiku gydant jie dažniausiai nėra pavojingi gyvybei, be tinkamos medicininės priežiūros gali išsivystyti rimtos komplikacijos.

urinary stones, nature, bladder, urology, veterinary, surgery, struvite, specimen, pain, urinary tract, sciatica, difficulty in urinating, dog, cat, pet, animal, gray pain

Jau seniai žinoma, kad bakterijos gali dalyvauti struvitinių inkstų akmenų formavimesi. Šie akmenys gana reti – sudaro apie 2–6 procentus visų atvejų. Tačiau dažniausiai pasitaikantys kalcio akmenys iki šiol nebuvo siejami su bakterijų buvimu jų sudėtyje.

Šių akmenų formavimosi pradžia – tai mažyčių kristalų branduolių atsiradimas ir augimas iš persotinto šlapimo. Medicina jau yra radusi būdų, kaip šį procesą bent iš dalies slopinti, tačiau iki galo jis vis dar nėra suprastas.

„Kristalų branduolių susidarymas ir augimas yra sudėtingas procesas. Daugelis veiksnių priklausomai nuo tikslios aplinkos ir pačios molekulės fizinių savybių gali veikti ir kaip šio proceso skatintojai, ir kaip slopintojai“, – rašo tyrėjai savo publikacijoje.

Naudodama elektroninę ir fluorescencinę mikroskopiją, tyrėjų komanda ne tik aptiko pavienes bakterijas ant kalcio akmenų paviršiaus. Jie atrado gyvų bakterijų ir net biofilmų, įsiterpusių į pačių akmenų kristalinę struktūrą.

„Mes atradome naują akmenų formavimosi mechanizmą, kuris gali padėti paaiškinti, kodėl šie akmenys tokie dažni“, – teigia Kymora Scotland.

„Šie rezultatai taip pat gali padėti paaiškinti ryšį tarp pasikartojančių šlapimo takų infekcijų ir pasikartojančio inkstų akmenų susidarymo, bei suteikti įžvalgų apie galimą būsimą šių būklių gydymą.“

Tyrimo duomenys leidžia manyti, kad bakterijos gali veikti tarsi „sėkla“, nuo kurios pradeda formuotis inkstų akmuo, o vėliau pačios bakterijos tarsi „įkalinamos“ augančio kristalinio darinio viduje.

Tyrėjų nuomone, inkstų akmenis reikėtų laikyti organiniu–neorganiniu biokompozitu, kuriame bakterijų biofilmai sudaro svarbią akmens dalį net ir tais atvejais, kai įprasti klinikiniai tyrimai bakterijų neaptinka.

Nors šiame tyrime daugiausia dėmesio skirta kalcio inkstų akmenims, kitų rūšių akmenų kilmė taip pat išlieka ne iki galo aiški – tikėtina, kad ir juose bakterijos gali atlikti iki šiol neįvertintą vaidmenį.

Tai – reikšmingas atradimas, susijęs su dažna sveikatos problema, kuri pasaulyje paveikia dešimtis milijonų žmonių. Vis dėlto, mokslininkai pabrėžia, kad reikia daugiau tyrimų, norint tiksliai nustatyti, kokį vaidmenį bakterijos atlieka formuojantis inkstų akmenims.

„Mūsų kelių institucijų komanda šiuo metu atlieka tyrimus, siekdama nustatyti, kaip tiksliai sąveikauja bakterijos ir kalcio pagrindu susidarę inkstų akmenys“, – sako Scotland.

„Norime suprasti, kas konkrečiai lemia, kad kai kurie pacientai yra ypač linkę į pasikartojantį akmenų formavimąsi, ir kuo ypatingos tam tikros bakterijų rūšys, kad jos geba inicijuoti šiuos akmenis.“

Dalintis straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video