Gyvenime yra temų, apie kurias nesinori galvoti. Ypač tada, kai kalbame apie mirtį ir finansus viename sakinyje. Tačiau realybė tokia – žmonės metų metus kaupia pensijai, o artimiesiems vėliau tenka spręsti, kas nutiks tiems pinigams.
Dažnai girdžiu tą patį klausimą: ar sukaupti pinigai gali tiesiog „dingti“? Ar valstybė juos pasiims? Nerimas suprantamas, ypač kai vaikai gyvena užsienyje ir nežino lietuviškos tvarkos subtilybių.
Jei mama mirė nesulaukusi pensinio amžiaus ir kaupė II pakopoje, atsakymas daugeliu atvejų yra paprastesnis, nei atrodo. Tačiau yra situacijų, kai pinigai vaikams iš tiesų neatiteks.
Kada II pakopos pensijų lėšos paveldimos
Jeigu žmogus dalyvavo II pakopos pensijų kaupime ir mirė nesulaukęs pensinio amžiaus, jo sukauptos lėšos yra paveldimos. Tai reiškia, kad jos tampa palikimo dalimi.
Jei buvo sudarytas testamentas, lėšos atitenka tiems asmenims, kurie jame nurodyti. Jei testamento nėra, galioja įstatyminė paveldėjimo eilė – pirmiausia vaikai, tuomet kiti artimieji.
Tai patvirtina ir „Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija“ bei „Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija“. Praktikoje dažniausiai šias lėšas paveldi vaikai arba sutuoktinis.
Svarbu suprasti – II pakopos pensija yra realiai sukauptas turtas, o ne pažadas ateičiai. Todėl ji gali būti paveldima, skirtingai nei valstybinė pensija.
Kada pinigai gali atitekti valstybei
Vis dėlto yra situacija, kai lėšos vaikams neatiteks. Jei žmogus neturėjo nei paveldėtojų pagal įstatymą, nei sudarė testamentą, sukauptos II pakopos lėšos laikomos palikimu be paveldėtojų ir patenka į valstybės biudžetą.
Taip nutinka itin retai, bet teisiškai tokia galimybė egzistuoja. Kita dažna baimė – kad pavėlavus per 3 mėnesius kreiptis į notarą, pinigai automatiškai prarandami. Tai netiesa.
Jei terminas praleistas, paveldėjimo teisė neišnyksta. Reikia kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, o gavus paveldėjimo teisės liudijimą – į pensijų kaupimo bendrovę. Lėšos iki tol lieka velionio sąskaitoje.
Situacija, kai žmogus jau buvo pensijoje
Jeigu mama būtų sulaukusi pensinio amžiaus, situacija priklausytų nuo to, kaip buvo pasirinkta gauti išmokas.
Jei ji dar nebuvo sudariusi pensijų išmokos sutarties – visa suma paveldima įprasta tvarka. Jei buvo pasirinktos periodinės išmokos, neišmokėta dalis taip pat paveldima.
Sudėtingesnė situacija atsiranda, jei buvo įsigytas anuitetas iš „Sodros“. Standartinis nepaveldimas anuitetas reiškia, kad neišmokėtas likutis po mirties nėra perduodamas paveldėtojams.
Jei buvo pasirinktas paveldimas anuitetas su garantiniu laikotarpiu, paveldėjimas galimas tik iki nustatyto amžiaus ribos. Peržengus ją, išmokos mokamos iki gyvos galvos, bet nebepaveldimos.
Ar „Sodros“ pensija paveldima?
Čia svarbu aiškiai atskirti pakopas. „Sodros“ administruojama I pakopos pensija nėra kaupiama asmeninėje sąskaitoje. Ji finansuojama einamuoju principu – dirbantieji moka dabartiniams pensininkams.
Todėl pati „Sodros“ pensija nėra paveldima. Vaikai negali paveldėti nei būsimos, nei jau paskirtos, bet neišmokėtos viso laikotarpio pensijos.
Tačiau jei mirties mėnesį pensija dar nebuvo išmokėta, ją gali gauti mirusįjį laidojęs asmuo. Taip pat gali būti išmokėtos neišmokėtos kompensacijos ar paskirtos išmokos.
Ką daryti praktiškai?
Pirmas žingsnis – per 3 mėnesius nuo mirties kreiptis į notarą ir pradėti paveldėjimo bylą. Ne į pensijų fondą, o būtent į notarą.
Notaras nustato paveldėtojus, išsiunčia užklausas pensijų kaupimo bendrovei, o gavus paveldėjimo teisės liudijimą, su juo kreipiamasi dėl lėšų išmokėjimo.
Jei vaikai gyvena užsienyje, jie gali įgalioti atstovą Lietuvoje arba kreiptis nuotoliniu būdu. Svarbiausia – nedelsti ir išsiaiškinti, ar buvo kaupiama II pakopoje.
Tokiose situacijose emocijos dažnai užgožia praktinius sprendimus. Tačiau žinant tvarką, tampa aišku – daugeliu atvejų sukaupti pinigai tikrai nenueina veltui. O ramybė atsiranda tada, kai žinai, ką ir kada reikia padaryti.
