Prancūzės ir japonės, regis, žino ypatingą paslaptį, kuri padeda joms grakščiai ir gražiai senti. Kaip rašo „vegoutmag.com“, to priežastis slypi ne išskirtinėje odos priežiūroje ar ypatinguose genuose, o viename kultūriniame įprotyje, susijusiame su maistu – sąmoningame valgymo būde.
Kornelio universiteto tyrimai rodo, kad žmonės, kurie valgo sąmoningai, suvartoja net iki 30 % mažiau kalorijų ir jaučiasi labiau patenkinti savo valgymo įpročiais. Rezultatas? Mažėja nutukimo lygis, gerėja virškinimas ir senstama grakščiau.
Kokybė svarbiau už patogumą?
Prancūzų ir japonų kultūrose pirmenybė teikiama šviežiam, natūraliam maistui. Maistas dažnai perkamas turguose, o ne vien tik didžiuosiuose prekybos centruose. Renkamasi sezoninė produkcija, o patiekalai gaminami nuo pat pradžių, naudojant pagrindinius ingredientus.
Žurnale „Journal of Nutrition“ publikuotas tyrimas parodė, kad moterys, kurios namuose gamina bent penkis kartus per savaitę, turi gerokai mažesnį uždegiminių procesų lygį organizme, o tai tiesiogiai siejama su lėtesniu senėjimu.
Socialinis valgymo aspektas
Prancūzijoje ir Japonijoje valgymas dažnai yra socialinis įvykis. Šeimos susirenka prie bendro stalo, draugai užsibūna ilgiau, o pokalbiai vyksta natūraliai ir be skubos.
Psichologė Sūzana Albers pabrėžia, kad valgymas drauge aktyvina kitokius neuroninius ryšius nei valgymas vienumoje. Kai valgome kartu su kitais, natūraliai valgome lėčiau, kruopščiau kramtome maistą, labiau juo mėgaujamės ir pasisotiname mažesnėmis porcijomis.
Klausytis alkio, o ne žiūrėti į laikrodį
Prancūzės retai užkandžiauja tarp pagrindinių valgymų. Jos renkasi sotesnius patiekalus ir baigia valgyti tada, kai pasisotina, laukdamos, kol vėl pajus tikrą alkį. Japonės laikosi principo „hara hachi bu“ – valgyti tol, kol pajunti, kad esi maždaug 80 % soti.
Šis intuityvus požiūris į mitybą mažina lėtinį uždegimą ir oksidacinį stresą – du pagrindinius senėjimo veiksnius. Harvardo universiteto tyrimai parodė, kad moterys, praktikuojančios intuityvų valgymą, turi žemesnį kortizolio (streso hormono) lygį ir geresnius medžiagų apykaitos rodiklius.
Mėgavimasis be kaltės jausmo
Prancūzės ir japonės mėgaujasi maistu be varginančio kaltės jausmo, kuris dažnai kamuoja daugelį amerikiečių moterų. Jos valgo šokoladą, skanauja desertus, tačiau tai daro sąmoningai, mažesnėmis porcijomis, neįsitraukdamos į persivalgymo ir griežto ribojimo ciklą.
Nuolatinis kaltės ir gėdos jausmas, priešingai, skatina uždegimines reakcijas organizme, kurios ilgainiui atsispindi ir mūsų veide, ir bendroje sveikatos būklėje.
Platesnis valgymo kultūros vaizdas
Prancūzijoje ir Japonijoje maistas yra menas, tradicija ir ryšio kūrimo priemonė. Tokijo universiteto tyrimai rodo, kad kultūrose, kuriose valgymo metas laikomas svarbia dienos dalimi, pastebimas žemesnis depresijos, nerimo ir su amžiumi susijusio pažintinių funkcijų silpnėjimo lygis.
Tokiose visuomenėse maistas nėra tik kūno „kuras“. Tai būdas pasirūpinti savimi, palaikyti santykius ir išlikti gyvybingomis, net ir bėgant metams.
