Keli alkoholiniai gėrimai jau gali pakankamai pakeisti smegenų veiklą: informacija jose pradedama apdoroti labiau lokaliai, o ryšiai visame smegenų tinkle susilpnėja. Tai parodė naujas tyrimas, atskleidžiantis, kaip net saikingas alkoholio kiekis fragmentuoja smegenų darbą.
Iki šiol nemažai tyrimų nagrinėjo, kaip alkoholis veikia atskiras smegenų struktūras, tačiau daug rečiau buvo analizuojamas visas smegenų tinklas kaip vientisa sistema. Smegenys yra itin sudėtingas ir subtiliai subalansuotas organas, todėl bet kokie pokyčiai tarpusavio „pokalbiuose“ tarp skirtingų sričių tiesiogiai veikia mūsų emocijas ir elgesį.
Minesotos universiteto mokslininkų vadovaujama komanda teigia, kad šie rezultatai gali padėti paaiškinti, kodėl žmonės jaučiasi skirtingai prisigėrę, nors jų iškvėpto oro alkoholio koncentracija būna panaši.
Mokslininkai pabrėžia, kad smegenų tinkle alkoholis gerokai padidino vadinamąjį lokalų efektyvumą ir sankaupų (klasterių) koeficientą – tai rodo mažiau atsitiktinę ir labiau „grotelėmis“ išdėstytą smegenų tinklo struktūrą. Tuo pat metu sumažėjo bendrasis smegenų tinklo efektyvumas. Būtent šie pokyčiai reikšmingai prognozavo subjektyvų apsvaigimo laipsnį: kuo labiau smegenys „užsidarė“ lokaliose grandinėse, tuo labiau žmogus jautėsi girtas.
Tyrime dalyvavo 107 sveiki 21–45 metų amžiaus savanoriai. Jie dalyvavo dviejose sesijose: vienoje gavo gėrimą, kuris pakėlė jų kraujo alkoholio koncentraciją iki JAV nustatyos vairavimo ribos (0,08 g/dl), kitoje – gėrimą be alkoholio, veikusius kaip placebas.
Praėjus maždaug pusvalandžiui po gėrimo, dalyviai gulėsi į magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) aparatą, kuriame buvo fiksuojamas jų smegenų aktyvumas. Naudodami įvairius matematinius metodus, mokslininkai apskaičiavo tarpusavio ryšius tarp 106 skirtingų smegenų regionų.
Paaiškėjo, kad atskiros smegenų sritys tapo labiau uždaros ir mažiau susijusios su likusia smegenų dalimi, nors šis efektas nebuvo vienodas visur. Tai galima palyginti su miesto transportu, kuris daugiausia sukasi viename rajone, užuot laisvai judėjęs po visą miestą.
Įdomu tai, kad nors objektyvus apsvaigimo lygis (pagal alkoholio koncentraciją kraujyje) buvo panašus, dalis dalyvių jautėsi kur kas labiau girti nei kiti. Tyrėjai nustatė, kad subjektyvus girtumo pojūtis siejosi su tuo, kiek stipriai buvo sutrikę tarpusavio ryšiai tarp skirtingų smegenų regionų – kuo labiau tinklas „subyrėjo“, tuo didesnį apsvaigimą jautė žmogus.
Toks tinklo fragmentavimasis padeda suprasti ir klasikinius apsvaigimo požymius – dvejinimąsi akyse, koordinacijos sutrikimus, sunkumus išlaikant pusiausvyrą ir pan. Viena labiausiai nukentėjusių sričių buvo pakaušio (okcipitalinis) skiltis, atsakinga už regimosios informacijos apdorojimą. Silpnėjant šios srities ryšiams su kitomis smegenų dalimis, regimoji informacija tampa „prieinamesnė“ tik lokaliai, bet prasčiau integruojama į bendrą suvokimą.
Autorių teigimu, jų duomenys, rodantys, kad informacijos perdavimas smegenyse tampa labiau izoliuotas ir mažiau integruotas, dera su tuo, kas jau žinoma apie alkoholio poveikį: jis veikia atlygio ir bausmės sistemas, slopina savikontrolę ir keičia dirgiklių emocinį „krūvį“.
Vis dėlto šios išvados daromos remiantis kompiuteriniais modeliais ir funkciniais smegenų vaizdais, o ne tiesioginiais elgesio ar emocijų matavimais, todėl reikia papildomų tyrimų. Svarbu ir tai, kad buvo tiriamos smegenys ramybės būsenoje, kai dalyviai nevykdė jokių konkrečių užduočių. Būtų itin įdomu pamatyti, kaip tokie tinklo pokyčiai atsispindėtų ilgesniu laikotarpiu ir aktyvios veiklos metu.
Remdamiesi ankstesniais darbais, tyrėjai taip pat spėja, kad žmonių, turinčių ūmių ar lėtinių alkoholio vartojimo sutrikimų, smegenys gali reaguoti kitaip: vietoj labiau „tvarkingos“, tinklinės struktūros tinklas gali tapti labiau atsitiktinis, chaotiškas ir prastai organizuotas, su mažiau lokalių sankaupų.
Ateities tyrimams siūloma įtraukti įvairesnes dalyvių grupes – ne tik jaunus ir santykinai sveikus asmenis, bet ir vyresnio amžiaus žmones, sunkiau sergančius, taip pat tuos, kurie vartoja daugiau alkoholio ar turi ryškesnių emocinių sunkumų. Mokslininkai pabrėžia, kad visuomenė sensta, o vyresnio amžiaus žmonės vis dažniau vartoja alkoholį, todėl būtina suprasti, kaip staigus apsvaigimas veikia jų smegenų tinklus skirtingais gyvenimo etapais.
