Netikėti pokyčiai Mėnulyje: mokslininkai fiksuoja tūkstančius naujų lūžių, ką tai reiškia žmonijai?
Mėnulis dažnai laikomas „negyvu“ dangaus kūnu, tačiau nauji tyrimai rodo visai ką kitą. Mokslininkai nustatė, kad Žemės palydovas ir toliau lėtai traukiasi, o jo plutoje susidaro nauji lūžiai ir raukšlės. Tai reiškia, kad Mėnulis tebėra geologiškai dinamiškas, o šis procesas vyksta iki šiol.
Mokslininkai jau anksčiau žinojo, kad per pastaruosius maždaug 200 milijonų metų Mėnulis prarado apie 50 metrų savo spindulio. Taip nutiko dėl to, kad jo vidiniai sluoksniai palaipsniui vėsta ir kietėja, todėl visas dangaus kūnas traukiasi.
Naujausia Mėnulio paviršiaus analizė parodė, kad šis procesas nesibaigė. Tyrėjų komanda aptiko daugiau kaip tūkstantį anksčiau nežinotų nedidelių jūrinių kalnagūbrių tamsiose Mėnulio lygumose. Iš viso tokių struktūrų šiandien suskaičiuojama 2634.
Šie nedideli lūžiai ir plutos iškilimai susidaro dėl to, kad traukiantis Mėnuliui jo paviršius susispaudžia ir raukšlėjasi. Jie yra artimi pagal amžių vadinamiesiems lobatiniams skardžiams – anksčiau aukštumose aptiktiems plutos lūžiams. Dažnai kalnagūbriai ir skardžiai susijungia į bendras sistemas, o tai rodo vienodą jų formavimosi kilmę.
Apskaičiuota, kad naujai identifikuotų struktūrų vidutinis amžius siekia apie 124 milijonus metų, o lobatiniai skardžiai yra kiek jaunesni – maždaug 105 milijonų metų. Tai reiškia, kad Mėnulio plutos deformacijos vyko ir gana vėlyvais jo geologinės raidos etapais.
Vienas iš tyrimo autorių Tomas Wattersas iš Žemės ir planetų tyrimų centro pabrėžia, kad šie duomenys dar kartą patvirtina: Mėnulis nėra visiškai „negyvas“. Jis ir toliau pamažu traukiasi, o jo pluta reaguoja į vidinius procesus. Pagrindinis tyrimo autorius Cole’as Niepaueris pažymi, kad pirmą kartą pavyko taip plačiai užfiksuoti tokių lūžių paplitimą Mėnulio jūrose. Tai leidžia susidaryti išsamesnį vaizdą apie šiuolaikinį Mėnulio tektonizmą.
Mokslininkų teigimu, būsimos misijos, ypač „Artemis“, padės geriau suprasti Mėnulio vidaus sandarą, jo šiluminę evoliuciją ir mėnračius bei jų pobūdį. Artimiausiomis savaitėmis planuojamas „Artemis II“ paleidimas: įgula apskries Mėnulį ir galės surinkti naujų duomenų apie jo paviršių ir geologinius procesus.
Primename, kad buvusi devintoji Saulės sistemos planeta Plutonas šiuo metu priskiriamas nykštukinėms planetoms. Jo ištęsta orbita ir ledo sritis, vadinama Tombaugh regionu, toliau traukia astronomų dėmesį bei kelia klausimus apie šio atokaus kūno kilmę ir raidą.
